Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Prie Šimtmečio rato Lukiškių aikštėje pagerbtas ir įamžintas visų laikų Lietuvos laisvės kovotojų atminimas

Kun. Gintaras Vitkus šventina kapsules su relikvijomis

„Šimtmečio žiedo“, uždengto granito plokšte, nuotrauka

2018 02 16

Pagal 1999 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ aikštė įvardinta reprezentacine. Įvardinimas nepaskatino atitinkamų valstybės institucijų aikštės funkcijas įprasminti. Todėl Seimas 2017 m. gegužės 2 d. priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“. Rezoliucija įpareigojo atitinkamas institucijas vykdyti priemones, kad iki 2018 m. vasario 16 d. būtų galutinai sutvarkyta Lukiškių aikštė Vilniuje ir pastatytas visų laikų kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimo įamžinimo memorialas.

Visuomeninės, organizacijos, Visuomeninė Taryba prie LRS Laisvės komisijos dėjo visas pastangas ir rėmė veiksmus, nukreiptus į laisvės kovų bei jų aukų įamžinimą aikštėje, tačiau deramo atsako nesulaukusios minimos organizacijos ėmėsi įprasminimo veiksmų.

Pirmuoju etapu 2018 m. sausio 12 d. minimos organizacijos Lukiškių aikštėje į paruoštą relikvijoms ertmę įterpė kapsules su 60 surinktų relikvijų iš įvairių laisvės kovų vietų. Jos buvo pašventintos.

Šiandien (vasario 16-ąją) antruoju etapu surinktos ir pašventintos papildomos 40 relikvijų bei įterptos greta pirmųjų. Aikštės įprasminimas kovotojų memorialu baigiamas. Paminklo statydinimo darbai numatyti dar šiais metais.

Lukiškių aikštė šiais veiksmais įgijo naują šventumo pobūdį, pritaikytą minėjimams, susikaupimui, maldai.

Palydimasis naujų relikvijų raštas

2018 02 16

Priglausk prie Savęs, Aukščiausiasis, Lietuvos Laisvės kovotojus Amžinojoje tėvynėje, apsaugok šalį, už kurią jie gyvybes aukojo.

Dievas tepriima jų auką ir tepaverčia laisvos ir kilnios ateities laidu būsimosioms Lietuvos kartoms.

Šis laisvę mylinčių žmonių ir reikšmingų įvykių atminimo liudijimas teprimena ir tebyloja esamoms ir būsimoms kartoms apie sudėtas aukas ant MEILĖS ir LAISVĖS Lietuvai aukuro.

Ši kovų relikvijų buveinė tebūna gyvųjų susikaupimo, maldos ir pagarbos atminimui vieta.

Čia įsikūnijo partizanės Dianos Glemžaitės žodžiai:

O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką
Baltas vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės,
Mūsų kraujas giedos pro gimtinės velėną ištryškęs
Ir ant kapo nykaus šviesios taurės lelijų žydės.

Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas G. Rutkauskas, Nevyriausybinių organizacijų padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus Koordinacinės tarybos pirmininkas A. Burokas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos pirmininkas E. Subačius, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininkas G. Gataveckas, Asociacijos kalbai ir tautai valdybos pirmininkas G. Karosas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas V. Žilius

Per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvą relikvijos, sudėtos į kapsules ir įleistos į Lukiškių aikštėje, Vilniuje, Šimtmečio rato centre esančią ertmę 2018 01 12 ir 2018 02 16

1. Žemė iš Žalgirio mūšio lauko (Griunvaldas).

2. Žemė iš Saulės mūšio lauko, įvykusio 1236 m. rugsėjo 22 d.

3. Žemė, kryželiai ir rožančiai, paimti nuo Kryžių kalno.

4. Žemė iš 1863 m. Lukiškių aikštėje nužudytų sukilėlių kapavietės Gedimino kalne.

5. Žemė iš 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų nežinomo kario kapo (Naujųjų Rasų kapinės).

6. Žemė iš Miknių sodybos (Minaičių k., Radviliškio r.), kur 1949 02 16 buvo pasirašyta LLKS deklaracija.

7. Žemė iš Tuskulėnų parko masinės žudynių kapavietės.

8. Žemė iš 1830–1831 m. Panerių mūšio sukilimo lauko vietos.

9. Žemė ir relikvijos iš 1941 metų birželio sukilėlių kapų: Gedimino Kazimiero Ruzgio, Stasio Aukselio ir Juozo Žuko.

10. Žemė iš Širvintų–Giedraičių mūšio prie Motiejūnų k., Širvintų r.

11. Žemė iš Nepriklausomybės karių, nežinomo kareivių kapo Musninkų kapinėse.

12. Žemė iš Širvintų Nepriklausomybės kovotojų, nežinomo kareivio kapo.

13. Žemė iš Aukštųjų Panerių vietinės rinktinės karių kapų memorialo. Sušaudyti 1944 m. gegužės 15–17 d.

14. Žemė iš Šlynakiemio, Punsko valsč., Jurgio Krisčiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo žūties vietos.

15. Žemė iš 18 Lietuvos partizanų žūties vietos ties Klaibūnų kaimu. Partizanai žuvo mūšyje 1945 m. vasario 9 d.

16. Žemė iš partizanų žūties vadavietės vietos. Susisprogdino Mindaugo srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, jo žmona Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa ir štabo įgaliotinis Juozas Jovaiša.

17. Žemė iš 7 Lietuvos partizanų žūties vietos Šimonių girioje. Bunkeryje 1949 m. lapkričio 1 d. žuvo Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė, partizanės Birutė Šniolytė-Ida, Stasė Vigelytė-Živilė.

18. Žemė iš Ašmintos kaimo, 1947 m. liepos 16 d. kautynių metu bunkeryje žuvusių partizanų vietos.

19. Žemė iš Naravų kaimo, Prienų šilo, Sergėjaus Staniškio-Lito, Vilties žūties vietos.

20. Žemė iš Paburstupio kaimo, Alšėnų sen., Kauno r., Juozo Lukšos-Daumanto žūties vietos.

21. Žemė iš Juodbūdžio kaimo, Veiverių sen., Lukšų gimtinės.

22. Žemė iš Veiverių kaimo, Veiverių sen., Skausmo kalnelio – partizanų išniekinimo vietos.

23. Žemė iš generolo Kazio Veverskio-Senio prie buvusio senojo Raudondvario tilto prieigų žūties vietos.

24. Žemė iš Pagraižio miško, Šilavoto sen., Prienų r., Tauro apygardos, Geležinio vilko rinktinės vado, Juozo Stravinsko-Kardo ir jo bendražygių žūties vietos.

25. Žemė iš Šilavoto kapinių, kuriose palaidota apie 40 partiznų.

26. Žemė iš Pakiauliškio kaimo, Šilavoto sen., partizanų Senovaičių gimtinės.

27. Žemė iš Kalniškės miško, Simno valsč., vietos, kur vyko didžiausias Lietuvos partizanų mūšis su sovietų kariuomene 1945 m. gegužės 16 d.

28. Žemė iš Bestragiškės miško, Šarūno rinktinės partizanų žūties vietos, 1951 m. rugsėjo 27 d.

29. Žemė iš Merkinės kryžių kalnelio, kur 1945–1953 m. buvo niekinami nužudyti Dainavos krašto partizanų kūnai.

30. Žemė iš Juodkiškių kaimo, Ukmergės r. žuvusių Didžiosios kovos apygardos vado Alfonso Morkūno-Plieno ir jo štabo žūties vietos.

31. Žemė iš Ukmergės miesto, Dukstynos kapinių, kuriose perlaidota 218 partizanų. Prie jų palaidotas mons. Alfonsas Svarinskas.

32. Žemė iš Pašilės miško, kur 1989–1990 m. buvo išniekinti 57 partizanų palaikai.

33. Žemė iš Bartkūnų kaimo miškelio, partizanų žūties vietos 1948 m. gegužės 17 d.

34. Žemė iš Deltuvos miestelio, Ukmergės r., 2001 m. pastatyto kryžiaus žuvusiems partizanams.

35. Žemė iš Lėno miško, partizanų žūties vietos, kur 1945 m. sausio 12 d. žuvo Vyčio apygardos partizanų vadas Juozas Krikštaponis.

36. Žemė iš Šimkaičių miško, Jurbarko r., Jono Žemaičio-Vytauto – Lietuvos Respublikos prezidento – suėmimo vietos.

37. Žemė iš Antegluonio kaimo, Batakių sen., Tauragės r. Jungtinės Kęstučio apygardos vado, aviacijos leitenanto Juozo Kasperavičiaus-Visvaldo ir jo adjutanto Albino Biliūno-Džiugo žūties vietos 1947 m.

38. Žemė iš Plunksnočių miško, Rokiškio r., kuriame žuvo Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio partizanų vadas Juozas Bulovas-Iksas, jo žmona, poetė Diana Glemžaitė-Bulovienė ir jų bendražygiai.

39. Žemė iš Vaičėnų kaimo, Obelių sen., Rokiškio r., septynių partizanų žūties vietos.

40. Žemė iš Padupio mūšio vietos, Juodupės sen., Rokiškio r., 1945 m. sausio 4–9 d. žuvo 150 laisvės kovotojų kartu su būrio vadu Petru Gudu.

41. Žemė iš Grubų miško, Plunksnočių masyvo bunkerio, kur 1955 m. žiemojo nenugalėtieji partizanai Streikai – Juozas, Izidorius, Valė – ir jų bendražygiai.

42. Žemė iš Notigalės pelkės, kur žuvo Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanų vadai Jonas Šiupinis-Bermontas, Juozas Mikėnas-Žvirblis ir jų bendražygiai.

43. Žemė iš 1941 m. birželio 24–25 d. Rainių miškelio, kur žiauriai buvo nukankinti 76 lietuvių tautos patriotai.

44. Žemė iš 1949 m. gegužės 21 d. įvykusio Žemaitijos Šatrijos rinktinės Mažučio kuopos mūšio Dievo Krėslamiškiuose, 7 partizanų žuvimo vietos, ir iš Ariškių miškelio, Žarėnų sen., partizanų palaidojimo vietos. Amunicija iš mūšio lauko – 2 šoviniai.

45. Žemė iš 1944 m. spalio 7 d. įvykusių kautynių Sedos apylinkėse su sovietine kariuomene ir du šoviniai iš mūšio vietos.

46. Žemė iš Ginkūnų kapinių, Šiaulių r., partizano Vytauto Slapšinsko kapo.

47. Žemė iš Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo bunkerio vietos, kur 1952 m. žuvo rinktinės vadas Boleslovas Kriščiūnas-Puntukas ir jo bendražygiai.

48. Žemė iš Vedeckio Ąžuolyno, Raseinių r., kur buvo išniekinti Kęstučio apygardos, Birutės rinktinės partizanai.

49. Žemė gilzėje iš 1991 metų sausio 13 dieną prie Televizijos bokšto žuvusių aukų vietų.

50. Žemė gilzėje iš savanorio Artūro Sakalausko žūties prie LR Seimo 1991 m. rugpjūčio 21 d. vietos.

51. Žemė iš Medininkų pasienio punkto memorialinio muziejaus, kur 1991 liepos 31 d. buvo žiauriai nužudyti Lietuvos sieną saugoję 7 pareigūnai.

52. Žemė iš Dragonių-Ažagų miško, Pasvalio r., partizanų žūties vietos 1945 m. kovą. Šiame mūšyje partizanų žuvo apie 76–80. Žuvo partizanų junginio vadai J. Blieka-Genys, A. Bručas-Strazdelis, A. Petrauskas, partizanų būrių vadai B. Giedrikas-Švelnys, J. Kazlauskas, K. Miknevičius, partizanai S. Baranauskas, K. Blynas, P. Dirvonauskas, J. Janulevičius-Montė, J. Kazlauskas.

53. Kiauneliškio kautynėse žuvo 52 partizanai ir 300 rusų karių. Iš vieno Šeškinių kaimo žuvo 28 partizanai. Žemė paimta iš žuvusių partizanų palaidojimo vietų Cirkliškių dvaro teritorijoje Švenčionių r.

54. Žemė iš Virtukų miško mūšio vietos, Kelmės valsč., Raseinių apskritis. Mūšis įvyko 1945 metais, žuvo 15 partizanų, kurie dengė kitų partizanų atsitraukimą. Tai savanoriškai darė Liolių būrys, vadovaujamas Liudo Jankausko. Žuvo jis ir jo būrio partizanai – J. Čepaitė, E. Gailiūtė, V. Gailius, A. Jankauskas, J. Elsbergaitė, Rutkauskaitė, Rutkauskas, O. Lukošiūtė, B. Venclauskas, K. Globys, P. Markevičius, du broliai Linkai. Mūšyje žuvo 40 sovietinių karių ir stribų.

55. Žemė iš Kražių skerdynių, bažnyčios teritorijos, kur nuo caro žandarų 1893 m. lapkričio 21–22 d. žuvo 9 ir nukentėjo 154 bažnyčios gynėjai.

56. Žemė iš Kuršų k., Telšių r., kur Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis ūkininkų S. Servos ir J. Juškos pirtyje buvo įsirengęs bunkerį.

57. Žemė iš Pažukų k., Kelmės r., kur 1953 m. sausio 17 d. Rūko sodyboje žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros srities) štabo nariai: A. Bakšys-Germanas (srities vadas), Elena Gendrolytė-Jurkūnienė-Balanda, Aleksas Jurkūnas-Valeras.

58. Žemė iš Tauro apygardos vado Zigmo Drungos-Šerno žūties vietos, Agurkiškių k., Šakių r.

59. Žemė iš Geležinių k., Marijampolės sav., kur žuvo partizanai Petras Šližauskas-Arūnas ir Jonas Savičius-Uranas.

60. Žemė nuo 7 partizanų kapo Kazlų Rūdoje, kur palaidoti Jonas Staniulis-Šarūnas (vadas), Mykolas Adomavičius-Plienas, Jonas Vosylius-Strazdas, vokiečiai Hansas, Paulius, Karolis.

61. Žemė iš Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo žūties vietos Gulbiniškių kaime, Pilviškių sen., Vilkaviškio r. Žuvo 1948 m. vasario 1 d.

62. Žemė nuo partizanų Sutkų vyro, žmonos ir dukros žūties vietos prie Višakio Rūdos. Susisprogdino po 7 valandų mūšio – Sutkus Vincas-Senis, Sutkuvienė Ona-Senė, Bronė Sutkutė-Sadauskienė-Barbė 1950 m. vasario 2 d.

63. Žemė, buvusi prie paminklo, skirto Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės vadui Feliksui Žindžiui-Tigrui, žuvusiam 1950 m. rugsėjo 27 d. Andrijauskų k., Kazlų Rūdos sav.

64. Žemė iš Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės memorialo partizanams Kazlų Rūdoje.

65. Žemė, buvusi prie paminklo Tauro apygardos partizanams Kazlų Rūdos naujosiose kapinėse.

66. Žemė, buvusi prie paminklo kunigams rezistentams – Antanui Yliui (Tauro apygardos įkūrimo iniciatorius) ir Justinui Lelešiui-Grafui (Tauro apygardos partizanų kapelionas), žuvusiems 1947 m. rugsėjo 24 d. Birutės rinktinės štabo bunkeryje prie Veiverių, Prienų r.

67. Žemė, buvusi prie kryžiaus, skirto Žalgirio rinktinės vadui Jonui Kleizai-Žalvariui, Katinų kaimas, Kazlų Rūdos sav. Žuvo kautynėse 1946 m. balandžio 14 d.

68. Žemė, buvusi prie Tauro apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto paminklo Šunkarių miške prie atstatytos slėptuvės, Kazlų Rūdos sav. Sužeistas vadas prie savo slėptuvės nusišovė 1949 m. rugpjūčio 28 d.

69. Žemė, buvusi prie paminklo prie Jankų, Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės partizanams, Kazlų Rūdos sav.

70. Žemė iš Tauro apygardos, Geležinio vilko rinktinės partizanų K. Kyžio-Gintaro, A. Popieros-Žilvyčio žūties vietos 1948 m. birželio 7 d., Nendriniškių k., Marijampolės sav.

71. Žemė nuo brolių Juozo ir Jono Krupavičių kapo Kazlų Rūdos naujosiose kapinėse. Tai – pirmieji Kazlų Rūdos partizanai, žuvę 1945 metų gegužės pabaigoje – birželio pradžioje Eglupių kaime.

72. Žemė, buvusi prie vyskupo kankinio Vincento Borisevičiaus kryžiaus Kazlų Rūdos bažnyčios šventoriuje. Šį kryžių pašventino mons. Alfonsas Svarinskas.

73. Žemė, buvusi prie Algimanto apygardos partizano Vyto Lapieniaus-Uosio kapo ir paminklo Kazlų Rūdos naujosiose kapinėse.

74. Žemė iš Vytauto apygardos, Tigro rinktinės žuvusių partizanų palaidojimo vietų, Švenčionių ir Mielagėnų kapinėse.

75. Žemė iš Ylakių Strėlio sodybos daržinės priestato, kur buvo nukankinti, sukapoti ir užpilti negesintomis kalkėmis Lietuvos partizanų Antanto Dirkščio-Mokytojo, Edvardo Bičkaus ir dar dviejų nežinomų partizanų kūnai. Nužudyti 1946 metų pavasarį.

76. Žemė ir gabalėlis eglės iš Didžiosios kovos apygardos, A rinktinės 4 batalionio, Koto būrio bunkerio Pagrindos miške, Semeliškių valsč, kur 1945 m. sausio 20 d. žuvo 7 partizanai: Bolius Česonis, broliai Kajetonas ir Vladas Česoniai, Vladas Jazupka-Ščerbavičius, broliai Albertas, Jeronimas ir Simonas Seliutos.

77. Žemė iš Žemaičių apygardos vado Mantvydo-Žemaičio, žuvusio 1953 m. rugpjūčio 23 d. su adjutantu Bronium Alūza, tėviškės.

78. Žemė iš Jūros srities vado Vaclovo Ivanausko-Vytenio, štabo viršininko Antano Liesio-Ideno ir organizacinio skyriaus viršininko Stasio Gedvilo-Bedalio žūties vietos 1951 m. vasario 10 d., Čepaičių k., Laukuvos sen., Šilalės r.

79. Žemė, buvusi prie atminimo ženklo, skirto Vaičių k, Šilalės sen. žuvusių partizanų Beržinių šeimai: Povilui Beržiniui-Ąžuolui, Antanui Beržiniui-Dobilui, Kazimierui Beržiniui-Algirdui, Petrui Beržiniui-Dobilui, Eugenijai Dargevičiūtei-Beržinienei, partizanų ryšininkams Zofijai Beržinytei-Baranauskienei, Juozui Beržiniui, jų tėvams Onai ir Petrui Beržiniams.

80. Žemė iš Lentinės kaimo, Šilalės sen. 1949 m. spalio 21 d. vykusio partizanų mūšio vietos. Žuvo Leonas Kentra-Sakalas, Jonas Rupšlaukis-Šarūnas, Vaclovas Žilius-Artojas, Juozas Kentra-Tauras, Kazys Kentra-Papartis.

81. Žemė iš Gubrių k., Traksėdžio sen., partizanų Kentrų – Jono-Rūtenio-Lūkšto, Juozo-Tauro, Leono-Sakalo, Elenos-Snaigės, Albino-Šarkio – tėviškės bunkerio, neatrasto NKVD ir stribų.

82. Žemė iš Karoblių k., Bijotų sen., Šilalės r., kur 1949 m. rugsėjo 9 d. mūšyje žuvo Jūros srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis.

83. Žemė iš Šilų–Girėnų miško, Rietavo savivaldybėje, 1952 m. vasario 18 d. žuvusių partizanų vietos. Žuvo Konstancija Žilienė-Juodakė (su kūdikiu po širdimi), Algirdas Liatukas-Vasaris, Juozas Matutis-Laimutis, Juozas Vitkus-Aidas, Alfonsas Pudžiamis-Arimantas, Pranas Kromelis-Šalis.

84. Žemė iš 1919 m vasario 13 d. žuvusio ant tilto per Nemuną. Lietuvos karininko Antano Juozapavičiaus kapo Alytaus miesto kapinėse.

85. Žemė iš Dzūkų rinktinės Dainavos apygardos kunigaikščio Vaidoto grupės partizanų perlaidojimo vietos Balbieriškio kapinėse.

86. Žemė iš Dainavos apygardos partizanų štabo bunkerio, sunaikinto 1947 08 11 Punios šile Alytaus rajone.

87. Žemė iš Ūtos kaimo, Kaniavos sen., Varėnos r., pasienio sargybos viršininko Aleksandro Barausko, žuvusio nuo Raudonosios armijos 1940 m. birželio 15 d., žūties vietos.

88. Žemė iš Karmėlavos kapinių. Algimanto Ruzgio, Norilsko sukilėlio, Algimanto Ruzgio jaunesniojo (Kalantos riaušių dalyvio), Mindaugo Ruzgio 1991 m. AT gynėjo kapo.

89. Žemė iš Salaspilio (Kirchholmo) 1605 metų mūšio, kuriame Lietuvos kariuomenė (apie 4500 tūkst.), vadovaujama etmono Chodkevičiaus, sumušė 14000 švedų elitinę kariuomenę, vietos.

90. Žemė iš Luožmetėjkalns kulkosvaidininkų kalvos, kur I pasaulinio karo metu, 1916 metais, žuvo 3000 Rygos studentų, apie 500 lietuvių.

91. Žemė iš Kabelių kaimo miško, Pietų Lietuvos partizanų srities vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietės ir Kabelių kaimo partizanų vado Andriaus Valentukevičiaus-Bijūno žūties vietos.

92. Žemė iš Červonkos (Sartenės) kapinių, Latvijoje, kur šalia didingo paminklo, pastatyto 1932 metais, palaidotas 31 1919–1920 m. žuvęs Lietuvos karys savanoris.

93. Žemė iš Kaniūkų žudynių, kurias 1944 m. sausio 29 d. Kaniūkų kaime įvykdė sovietų teroristai. Čia buvo nužudyti 38 žmonės ir sudegintas beveik visas kaimas.

94. Žemė iš Vytautiškių kaimo, Krosnos valsč., Lazdijų r., kur žuvo Tauro apygardos partizanai: Juozas Naivckas-Liūtas, Juozas Vinkūnas-Šamas, Oskaras Ilingas-Oskaras, karo belaisvis austras, Juozas Karašauskas-Liepa.

95. Žemė iš Išlandžių kaimo, Šeštokų vals., Lazdijų r., kur Grėbliko sodyboje žuvo 2 Tauro apygardos partizanai – Vincas Bubnys-Boksas, Vytas Čėpla-Uosis.

96. Žemė iš Krakūnų kaimo, Dieveniškių sen., Šalčininkų r., kur 1991 m. gegužės 19 d. saugodamas valstybės sieną žuvo pasienietis, pamainos viršininkas Gintaras Žagunis.

97. Žemė iš Ašmenos miesto kapinėse (Baltarusijos Respublika) palaidotų Vietinės Rinktinės karių, žuvusių 1944 m. kovoje su Armija Krajova, kapo.

98. Žemė iš Rimdžiūnų kaimo (Baltarusijos Respublika) sovietų sušaudytų Vietinės Rinktinės karių laidojimo vietos.

99. Žemė iš Rusių Rago, Čiobiškio sen., Širvintų r., kur mūšyje su sovietais žuvo Žaslių bataliono vadas Kazimieras Surmilavičius-Klevelis ir Adomas Lapinskas-Uosis.

100. Žemė iš Degučių sen., Zarasų r., Lietuvos savanorio pirmosios karininkų laidos nario Jurgio Sideravičiaus žuvimo vietos.

Papildomos relikvijos:

I. Relikvijos iš Kryžių kalno – kryželiai, rožančius ir kt.

II. Adolfo Ramanausko-Vanago liemenės, kurią jis dėvėjo partizaninio karo metais, siūlai.

III. Žemė iš Birutės bunkerio, Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietės, su laukų rieduliu ir ant jo pritvirtinta juodo granito lenta (pridedama nuotrauka).

IV. Lukšų giminės nuotraukos, partizanų ženkliukas, saga ir segė.

V. Sedos ir Šatrijos rinktinės Mažučio kuopos mūšio šoviniai.

VI. Antano Kraujelio-Siaubūno (1928– 1965) plaukų sruoga.

VII. 1941 m. birželio sukilėlio Gedimino Ruzgio nuotraukos, segės, Gedimino stulpų ženkliukas ir kitos relikvijos.

VIII. 1953–1955 metų Vorkutos ir Norilsko sukilimo organizatorių ir LLKS sovietiniuose lageriuose įkūrėjų, vykdžiusių sunkiosios sovietinės pramonės ir partinių susirinkimų žlugdymą: Stasio Ignatavičiaus, Vytauto Vaineikio, Vlado Šiškos, Apolonijos Liekytės-Navickienės, Natalijos Gudonytės, Justo Šilino, Povilo Vaičekausko, Jono Navizko, Vytauto Svilo, Igno Kazio Uoginto, Eligijaus Smetonos, Petro Aleksiūno, Jono Dailidės, Jono Valaičio, Broniaus Kinerto, Vinco Korsako, Povilo Krisčiūno, Zigmo Laugalaičio, Vytauto Laugalio, Adomo Lukoševičiaus, Zenono Paldavičiaus, Petro Paulaičio, Motiejaus Pečiulionio, Stasio Ulevskio, Edvardo Buroko, Martyno Kemčio, Broniaus Zlatkaus ir kitų relikvilos. Edvardo Buroko relikvijos – LLKS ženkliukas, drabužių atraiža ir 2000 m. tribunolo sovietiniams nusikaltimams įvertinti ženkliukas.

IX. Partizano Vytauto Česnakavičiaus-Valo vadovaujamos grupės ryšininko Petro Černos nuo 1947 m. iki šių dienų saugotos relikvijos – 15 vnt. deaktyvuotų šovinių. Jie simbolizuoja partizanų kovą už laisvę ir pasiruošimą iškilus reikalui ginti Lietuvos nepriklausomybę.

X. Detektorinio radijo imtuvo ausinė, per kurią Dainavos apygardos partizanų vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas klausėsi radijo iš JAV. Ausinė paimta iš Kasčiūnų kaimo, Merkinės valsč., Varėnos r., bunkerio (Juozo Jakavonio sodybos).

XI. Granito nuolauža, spygliuota viela nuo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynybinės barikados ir Agotos duona.

Per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvą relikvijas į kapsules surinko ir susistemino:

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas (LLKS) Jonas Burokas, LLKS narys Šarūnas Valentinavičius, Lietuvos Sąjūdžio sekretorius, LLKS narys Lukas Grinius, LLKS narys Gediminas Ruzgys, Lietuvos Sąjūdžio sekretorė Genė Vaišnorienė.

2018 01 12–2018 02 16

Aktas

Vilnius, 2018 02 16

Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių tarybos pirmininkas Vidmantas Samys, Nepriklausomybės Gynėjų Sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis ir Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, 2018 m. vasario 16 d. organizavome iškilmingą eiseną su fakelais ir nužudytų, nukankintų sovietmečiu mūsų generolų, dvasininkų, valstybės vadovų, partizanų, laisvės kovotojų portretais ir papildomomis Laisvės kovų bei kančių relikvijomis kapsulėje nuo Katedros aikštės į Lukiškių aikštę.

Kapsulė su relikvijomis buvo nuleista į formuojamo memorialo – „Šimtmečio žiedo“ – centre esančią ertmę. Greta jos buvo nuleista antra kapsulė su palydimuoju raštu ir relikvijų sąrašu. Kunigai Aušvydas Belickas, Gintaras Vitkus ir Robertas Grigas kapsules su relikvijomis ir dokumentais pašventino.

Pasirašė Vidmantas Samys, Arnoldas Kulikauskis, Jonas Burokas.

Beveik tris dešimtmečius istorinę atmintį įamžinti laukusi, LUKIŠKIŲ AIKŠTĖ VISUOMENĖS PASTANGŲ DĖKA SULAUKĖ MEMORIALO ŠIRDIES – ŠVENTŲ RELIKVIJŲ, SUTEIKIAN-ČIŲ AIKŠTEI NAUJĄ ŠVENTUMO, ATMINTIES IR PAGARBOS PER VISUS AMŽIUS KOVOJUSIEMS IR ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ PRASMĘ.

Jono Česnavičiaus nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“