2018 m. vasario 23 d.
Nr. 8 (2275)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Vasario 16-oji Lietuvoje minėta įspūdingai

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė
ir Simono Daukanto aikštėje vykusioje
Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo
ceremonijoje dalyvavę svečiai –
aukšti užsienio valstybių vadovai
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Vasario 16-oji – reikšmingiausia Lietuvos istorijos data. 1918 metais įkurta nepriklausoma moderni piliečių valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia, ir kartu simboliškai atgaivinta senojoje Lietuvoje (1253–1795 metai) puoselėta Lietuvos valstybingumo tradicija.

Minint atkurtos valstybės 100-metį vidurdienį sostinės Simono Daukanto aikštėje vyko Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, kurią vainikavo visą šalį sujungiantis bažnyčių varpų skambėjimas. Sveikindami Lietuvą virš aikštės praskrido NATO oro policijos misijos naikintuvai, perskaitytas Nepriklausomybės Aktas, pražygiavo 100 trispalvių eisena.

Į ceremoniją atvyko daug svečių. Tarp jų Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Gruzijos, Ukrainos, Islandijos prezidentai bei kiti aukšti užsienio valstybių vadovai. Lietuvoje lankėsi ir Švedijos bei Danijos karališkųjų šeimų nariai.


Tik susivieniję vienam bendram tikslui atkūrė Lietuvą

Alfonsas EIDINTAS,

istorikas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, ambasadorius

Pastaraisiais mėnesiais Nepriklausomybės paskelbimo 100-mečio proga apmąstome savo kelią į valstybės atkūrimą ir, žinoma, svarbu atsiminti tuos, kurie prieš šimtą metų tai įvykdė. Ta sunki, kartais beviltiškoje padėtyje pasiekta pergalė, primena dar kartą, kad laisvės laimėjimą turime itin branginti, semtis stiprybės iš praeities.

Valstybės atkūrimą dažnai matome tik kaip Lietuvos Tarybos veiklą, kaip poterius mokomės jos nutarimus, stebėdamiesi, kaip 20 žmonių, 20-ies lyderių grupė, Vokietijos okupacinio režimo faktiškai uždaryta Vilniaus trikampyje tarp Šventojo Jurgio, Aušros Vartų ir Didžiosios gatvės 30, kur buvo svarbiausi lietuvių taškai, sutelkė lietuvių mases ir atkūrė valstybę.

Žinoma, lietuvių tautinis sąjūdis, atgavus spaudą nuo 1904 metų iki Vokietijos okupacijos padėjo labai tvirtus pagrindus savarankiškumui, nes inteligentija per spaudą, per draugijas pasiekė valstietiją. Valstiečių kultūra imta laikyti tautinės kultūros stuburu, tačiau karas atnešė daug nelaimių. Drauge jis išjudino visą lietuvių tautą – kas bus su mumis, kas bus po karo?


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija