Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Karti tiesos medicina

Popiežiaus Pranciškaus laiškas Gavėniai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus vadovauja Pelenų trečiadienio pamaldoms

Popiežius Pranciškus savo laiške, skirtame jau prasidėjusiai Gavėniai, kuri bus užbaigta Didžiąją savaitę, švenčiant išganomąją Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą, kviečia tikinčiuosius ir visus geros valios žmones atsivertimo kelyje neklausyti netikrų pranašų ir negesinti meilės artimui. Dokumente, kurį Vatikane pristatęs Integralios žmogaus pažangos skatinimo dikasterijos vadovas kardinolas Piteris Tiurksonas (Peter Turkson) pavadino „pranašiška žinia“, raginama prasmingai išgyventi Gavėnią tradicinėmis Bažnyčios siūlomomis priemonėmis. Taigi malda, išmalda ir pasninku formuojamas įsitikinimas, kad Velykų šviesa išsklaidys visas gyvenimo sutemas. Šventasis Tėvas pabrėžia, kad tuo 40 dienų trunkančiu liturginiu laikotarpiu ypač svarbus prasmingas Susitaikymo sakramento šventimas su nuoširdžios atgailos kupina asmeninine išpažintimi dalyvaujant bendruomeniškoje Švenčiausiojo sakramento adoracijoje. Kaip tik šiam tikslui yra skirta visoje Bažnyčioje įsitvirtinusi popiežiaus Pranciškaus iniciatyva „24 valandos Viešpačiui“, apie kurią jis primena ir šiame savo laiške, pabrėždamas, kad atsinaujinimas turi būti susijęs su kiekvienu žmogiškojo gyvenimo aspektu.

Jo kantrybė didesnė už mūsų

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievo Sūnus, prieš ateidamas į pasaulį, „apsišarvavo“ kantrybe. Jis geriau už mus visus žinojo, kad nuo pirmos Jo įsikūnijimo minutės iki prisikėlimo iš numirusių praeis daugiau nei trys ilgi dešimtmečiai, kai po Jo skaudžiausios kančios ant kryžiaus įvyks tai, už ką mes būsime Jam dėkingi visą amžinybę. Didysis Jo troškimas, laiko limitui išsekus, mus perkeistus pamatyti dieviškoje Karalystėje išsipildė tik tada, kai Jo begalinis pasiryžimas mirti dėl mūsų išganymo susijungė su Jo nenugalima kantrybe priimti bei ištverti visus išmėginimus, kuriuos Jam iš anksto buvo numatęs Tėvas. Viskas Jėzaus gyvenime įvyko pagal Aukščiausiojo planą.

Čia bet kokia vien žmogiška užuojauta, skirta Nukryžiuotajam, neišlaiko egzamino, nes, kai įvykdomi tie antgamtiniai sprendimai, kurie daugeriopai pranoksta mūsų savisauga paremtus samprotavimus (beje, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, Tėvas yra negailestingas, nes atiduoda savo Sūnų į mirties nasrus), išmušus laiko pilnatvės valandai, Dievas atidengia savo Ateities uždangą, ir pasirodo, kad be Jėzaus Aukos tolimesnė mūsų egzistencija būtų buvusi beprasmiškas vegetavimas... Taigi apmąstome savo Gelbėtoją, kybantį ant kryžiaus, ir suvokiame, kad tinkamiausiai Jam padėkoti už išgelbėjimą galime pritaikydami Jo kantrybę savo gyvenimui...

Vasario 16-oji Lietuvoje minėta įspūdingai

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Simono Daukanto aikštėje vykusioje Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje dalyvavę svečiai – aukšti užsienio valstybių vadovai Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Vasario 16-oji – reikšmingiausia Lietuvos istorijos data. 1918 metais įkurta nepriklausoma moderni piliečių valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia, ir kartu simboliškai atgaivinta senojoje Lietuvoje (1253–1795 metai) puoselėta Lietuvos valstybingumo tradicija.

Minint atkurtos valstybės 100-metį vidurdienį sostinės Simono Daukanto aikštėje vyko Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, kurią vainikavo visą šalį sujungiantis bažnyčių varpų skambėjimas. Sveikindami Lietuvą virš aikštės praskrido NATO oro policijos misijos naikintuvai, perskaitytas Nepriklausomybės Aktas, pražygiavo 100 trispalvių eisena.

Į ceremoniją atvyko daug svečių. Tarp jų Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Gruzijos, Ukrainos, Islandijos prezidentai bei kiti aukšti užsienio valstybių vadovai. Lietuvoje lankėsi ir Švedijos bei Danijos karališkųjų šeimų nariai.

„Punktai sakymų“

Vytauto Landsbergio Vasario 16-osios kalba, skirta atkurtos Valstybės šimtmečiui. Signatarų namų balkone ją perskaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius

Vytautas Landsbergis Vasario 16-ąją visada kalbėdavo Signatarų namų balkone. Šį kartą dėl ligos jo nebuvo

Jaunoji šimtamete Lietuva,

sveikinu tave, pradėjusią skaičiuoti antrąjį Respublikos šimtmetį. Sveikinu tave išdidžią naujausiais pasauliniais mokslo, technologijų atradimais: tik žiūrėk, pasauli, su kuo ateina ir ką tau atneša Lietuva. O be to, dar išdidi vis gausesniais sporto laimėjimais – plaukikų, irkluotojų. Pastebėkime, tai – ne sukčių laimėjimai, kurių didiesiems atstovams dar teko išsisukinėti per dopingų makalynes. Ir vis tiek jie eina gėdingai lauk, o Lietuva žengia ir laimi. (...)

Ir vis dėl to tai – paradoksų šalis – daugybė niekalo ir niekybės. Valykimės. Dieve mano, nejau reikia tiek vogti.

Susitvarkykime su ta aikšte, ar tikrai ji mums per didelė? Ar nukirstas miškas gražiau už skriejantį raitelį?

Kronika

Valstybės 100-mečio minėjime – nusilenkimas praeičiai, dainos, naujos tradicijos gimimas

Nijolė Krasniauskienė

Žirmūnų bendruomenės viešojo dainavimo tradicijos gimimo akimirka

Jubiliejinis valstybės gimtadienis šiemet tarsi permainė santūrius tautiečius. Atrodė, kad Lietuvai nori ir turi ką pasakyti kiekvienas jos vaikas. Visi į Tėvynės gimtadienio sutiktuvių vainiką stengėsi įpinti bent kuklų žolynėlį ar ryškiaspalvį žiedą.

Vienoje iš seniausių ir didžiausių Vilniaus seniūnijų, Žirmūnuose, valstybininkai ir bendruomenininkai kartu susėdo padainuoti Lietuvai ir apie ją. O šioje seniūnijoje gimusi idėja „Vasario 16-ąją švęsti su daina „Lietuva brangi“ pasklido po visas šalies bendruomenes.

Kas žino, galbūt tądien, kai gyvieji linksminosi, prie jų prisijungė ir visai šalia amžinojo poilsio atgulę pokario kankiniai... O gal tik klausėsi dainų bei linkėjimų ir tyliai laimino...

Prie Šimtmečio rato Lukiškių aikštėje pagerbtas ir įamžintas visų laikų Lietuvos laisvės kovotojų atminimas

Kun. Gintaras Vitkus šventina kapsules su relikvijomis

2018 02 16

Pagal 1999 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ aikštė įvardinta reprezentacine. Įvardinimas nepaskatino atitinkamų valstybės institucijų aikštės funkcijas įprasminti. Todėl Seimas 2017 m. gegužės 2 d. priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“. Rezoliucija įpareigojo atitinkamas institucijas vykdyti priemones, kad iki 2018 m. vasario 16 d. būtų galutinai sutvarkyta Lukiškių aikštė Vilniuje ir pastatytas visų laikų kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimo įamžinimo memorialas.

Solidarumas su didvyriškąja Ukraina

Dalia Tarailienė (antra iš kairės) su Ukrainos atstovėmis iš Chersono, dalyvavusiomis iškilmingame Seimo posėdyje vasario 15 dieną Livijos Šiugždienės nuotrauka

Vasario 20-ąją, antradienį, Kaune vyko „Ukrainos Dangaus šimtinės atminimo diena“, skirta Maidano žudynių, skaudžiųjų 2014 metų įvykių ketvirtosioms metinėms atminti.

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, po jų vilnietė Dalia Tarailienė atliko Ukrainos himną ir giesmę. Buvo padėtos gėlės prie Jevheny Konovaleco atminimo lentos (Laisvės al. 34), Laisvės statulos ir Nežinomo Kareivio kapo Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje.

Pavakary Kauno Įgulos karininkų ramovėje vyko diskusija „Vis dar besitęsiantis karas Ukrainoje – grėsmė Lietuvos nacionaliniam ir visos transatlantinės šeimos saugumui“. Renginį pradėjo Dalios Tarailienės atliktas Ukrainos himnas ir giesmė, po to visi dalyviai sugiedojo Lietuvos himną. Kauno miesto savivaldybes vicemeras Simonas Kairys pasveikino renginio ir diskusijos dalyvius. Diskusijoje dalyvavo Ukrainos Ambasados atstovai Lietuvoje, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo nariai Kazys Starkevičius ir Emanuelis Zingeris, Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai, LŠS Ukrainai remti grupės vadovas Haroldas Daublys, LŠS štabo atstovai, LŠS VD 2-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, Medikų pagalbos misijos organizatorė Agnė Zalanskaitė, Maidano dalyviai, Lietuvos Kariuomenės Rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus atstovai, Lietuvos Universiteto Moterų Asociacijos (LUMA) prezidentė ir XXVII knygų mėgėjų draugijos prezidentė Dalia Poškienė, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro vadovas Valdas Kubilius, Juozas Valiušaitis. Diskusiją moderavo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis ir mjr. Donatas Mazurkevičius. Veikė fotografijų paroda. Muzikinėje dalyje dainas ir romansus lietuviškai ir ukrainietiškai dainavo Kauno folkloro klubas „Liktužė“, 2015 ir 2017 metais vykdęs projektą „Lietuvybė Ukrainoje“. Pasaulio lietuvių leidyklos knygynas kvietė įsigyti knygų.

Lietuva iškilmingai paaukota Nekaltajai Marijos Širdžiai

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje

Trakai. Pasitinkant Valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 11 dieną Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje Lietuvos vyskupai aukojo iškilmingas šv. Mišias, kurių metu Lietuva buvo paaukota Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai.

Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, apatališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesdas Kvintana (Pedro López Quintana), Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kaišadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Vilniaus vyskupai augziliarai Arūnas Poniškaitis ir Darius Trijonis. Iškilmėje dalyvavo apie tris dešimtis kunigų, broliai ir sesės vienuoliai.