2018 m. vasario 23 d.
Nr. 8 (2275)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Karti tiesos medicina

Popiežiaus Pranciškaus laiškas Gavėniai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus vadovauja
Pelenų trečiadienio pamaldoms

Popiežius Pranciškus savo laiške, skirtame jau prasidėjusiai Gavėniai, kuri bus užbaigta Didžiąją savaitę, švenčiant išganomąją Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą, kviečia tikinčiuosius ir visus geros valios žmones atsivertimo kelyje neklausyti netikrų pranašų ir negesinti meilės artimui. Dokumente, kurį Vatikane pristatęs Integralios žmogaus pažangos skatinimo dikasterijos vadovas kardinolas Piteris Tiurksonas (Peter Turkson) pavadino „pranašiška žinia“, raginama prasmingai išgyventi Gavėnią tradicinėmis Bažnyčios siūlomomis priemonėmis. Taigi malda, išmalda ir pasninku formuojamas įsitikinimas, kad Velykų šviesa išsklaidys visas gyvenimo sutemas. Šventasis Tėvas pabrėžia, kad tuo 40 dienų trunkančiu liturginiu laikotarpiu ypač svarbus prasmingas Susitaikymo sakramento šventimas su nuoširdžios atgailos kupina asmeninine išpažintimi dalyvaujant bendruomeniškoje Švenčiausiojo sakramento adoracijoje. Kaip tik šiam tikslui yra skirta visoje Bažnyčioje įsitvirtinusi popiežiaus Pranciškaus iniciatyva „24 valandos Viešpačiui“, apie kurią jis primena ir šiame savo laiške, pabrėždamas, kad atsinaujinimas turi būti susijęs su kiekvienu žmogiškojo gyvenimo aspektu.


Jo kantrybė didesnė už mūsų

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievo Sūnus, prieš ateidamas į pasaulį, „apsišarvavo“ kantrybe. Jis geriau už mus visus žinojo, kad nuo pirmos Jo įsikūnijimo minutės iki prisikėlimo iš numirusių praeis daugiau nei trys ilgi dešimtmečiai, kai po Jo skaudžiausios kančios ant kryžiaus įvyks tai, už ką mes būsime Jam dėkingi visą amžinybę. Didysis Jo troškimas, laiko limitui išsekus, mus perkeistus pamatyti dieviškoje Karalystėje išsipildė tik tada, kai Jo begalinis pasiryžimas mirti dėl mūsų išganymo susijungė su Jo nenugalima kantrybe priimti bei ištverti visus išmėginimus, kuriuos Jam iš anksto buvo numatęs Tėvas. Viskas Jėzaus gyvenime įvyko pagal Aukščiausiojo planą.

Čia bet kokia vien žmogiška užuojauta, skirta Nukryžiuotajam, neišlaiko egzamino, nes, kai įvykdomi tie antgamtiniai sprendimai, kurie daugeriopai pranoksta mūsų savisauga paremtus samprotavimus (beje, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, Tėvas yra negailestingas, nes atiduoda savo Sūnų į mirties nasrus), išmušus laiko pilnatvės valandai, Dievas atidengia savo Ateities uždangą, ir pasirodo, kad be Jėzaus Aukos tolimesnė mūsų egzistencija būtų buvusi beprasmiškas vegetavimas... Taigi apmąstome savo Gelbėtoją, kybantį ant kryžiaus, ir suvokiame, kad tinkamiausiai Jam padėkoti už išgelbėjimą galime pritaikydami Jo kantrybę savo gyvenimui...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija