|
RUBRIKOS
|
|
Antanas POCIUS (Tęsinys. Pradžia nr. 46, 47, 48, 49, 50; 2018 m. nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7)
Toliau P. Paulaitis J.Žičkui pasakojo: Aš grįžau į bunkerį. Ten manęs laukė Kasperavičius ir Biliūnas. Grįžtant į bunkerį, Vytenis ir jo vyrai ėmė mane įtikinėti, kad Erelis yra NKVD agentas, išdavikas, todėl jo gyvo į Vilnių negalima išleisti. Aš jiems pasakiau: Sutinku, bet kad jis toks, įrodymų neturime. Ką mes jam pasakysime, kai pranešime, kad nuteisėme mirti? Be įrodymų žmogaus nuteisti ir sunaikinti negalima. Vytenis ir jo vyrai man prieštaravo, sakė, kad aš negerai darau paleisdamas gyvą išdaviką. Mano elgesiu vyrai buvo nepatenkinti, bet be mano pritarimo nesiryžo Erelio likviduoti. Vėliau paaiškėjo, kad Erelis buvo baisus išdavikas, ir vyrai, jį sušaudydami, nebūtų padarę klaidos. |
||
|
|
||
Rūpinęsis liturginio giedojimo ir apeigų grožiu AA mons. Kazimieras SENKUS (1917 01 241942 05 302018 02 15)
Vasario 15 dieną, eidamas 102-uosius metus, mirė vyriausias Lietuvos kunigas Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos rezidentas monsinjoras Kazimieras Senkus. Jis gimė 1917 m. sausio 24 d. Teiberių kaime, Didvyžių parapijoje, Vilkaviškio valsčiuje. 1929 metais pradėjo lankyti Vilkaviškio Žiburio gimnaziją, kurią baigęs 1935 metais įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Ten mokėsi iki 1940 metų, kai, sovietinei armijai užėmus Lietuvą, pasitraukė į Vokietiją, kur Miunsterio kunigų seminarijoje ir universitete tęsė teologijos studijas. Kunigu įšventintas Miunsterio Šv. apaštalo Pauliaus katedroje 1942 m. gegužės 30 d. Po šventimų kunigas Kazimieras apie pusmetį vikaravo Rokselio (Roxel) parapijoje netoli Miunsterio, o 19431944 metais tarnavo kaip lietuvių kapelionas Saksonijoje: Leipcige, Drezdene ir kitose vietovėse Bautceno vyskupijoje. 1944 metais susirgo plaučių tuberkulioze ir tris mėnesius gydėsi sanatorijoje prie Egerio. 1945 metais, priartėjus frontui, pasitraukė į Bavariją, kur iki rudens pavadavo sergantį kleboną Vyfelsdorfe. Paragintas vyskupo Vincento Padolskio tų pačių metų rudenį įstojo į Regensburgo bažnytinės muzikos mokyklą. Ten studijavo iki 1947 metų, drauge eidamas ir lietuvių kapeliono pareigas. 1947 metais pradėjo studijas Romoje, Popiežiškajame sakralinės muzikos institute grigališkojo choralo klasėje. Studijas baigė sakralinės muzikos magistro laipsniu. Iki 1954 metų darbavosi Popiežiškojoje lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje, vargoninkaudamas ir mokydamas giedojimo. Gavęs Baltų instituto stipendiją darbui apie lietuvių liaudies dainų melodijas ir formas kun. K. Senkus 1954 metais grįžo į Vokietiją ir apsigyveno Hechingene, kapelionavo senelių namuose, rengė giesmyną Garbė Dievui, drauge turėjo ir daug dėmesio skirti savo sveikatai stiprinti. 19601962 metų laikotarpiu kunigas Senkus darbavosi Tiubingene, klierikų konvikte Wilhelmstift, kur ėjo repetitoriaus pareigas, mokydamas klierikus bažnytinio giedojimo ir drauge, kaip kapelionas, aptarnaudamas vieną kliniką. 1962 metų rudenį Rotenburgo vyskupas paskyrė kun. K. Senkų vyskupijoje gyvenančių lietuvių kapelionu su asmeninio klebono teisėmis. Tuo metu jis nuolat gyveno Štutgarte. Nuo 1970 metų ėjo Lietuvių katalikų misijos vedėjo pareigas, drauge padėdamas sielovadoje vienoje iš Štutgarto vokiečių parapijų. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |