|
Solidarumas su didvyriškąja Ukraina
|
Dalia Tarailienė (antra iš kairės)
su Ukrainos atstovėmis iš Chersono,
dalyvavusiomis iškilmingame
Seimo posėdyje vasario 15 dieną
Livijos Šiugždienės nuotrauka
|
Vasario 20-ąją, antradienį, Kaune vyko Ukrainos Dangaus šimtinės atminimo diena, skirta Maidano žudynių, skaudžiųjų 2014 metų įvykių ketvirtosioms metinėms atminti. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, po jų vilnietė Dalia Tarailienė atliko Ukrainos himną ir giesmę. Buvo padėtos gėlės prie Jevheny Konovaleco atminimo lentos (Laisvės al. 34), Laisvės statulos ir Nežinomo Kareivio kapo Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje. Pavakary Kauno Įgulos karininkų ramovėje vyko diskusija Vis dar besitęsiantis karas Ukrainoje grėsmė Lietuvos nacionaliniam ir visos transatlantinės šeimos saugumui. Renginį pradėjo Dalios Tarailienės atliktas Ukrainos himnas ir giesmė, po to visi dalyviai sugiedojo Lietuvos himną. Kauno miesto savivaldybes vicemeras Simonas Kairys pasveikino renginio ir diskusijos dalyvius. Diskusijoje dalyvavo Ukrainos Ambasados atstovai Lietuvoje, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo nariai Kazys Starkevičius ir Emanuelis Zingeris, Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai, LŠS Ukrainai remti grupės vadovas Haroldas Daublys, LŠS štabo atstovai, LŠS VD 2-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, Medikų pagalbos misijos organizatorė Agnė Zalanskaitė, Maidano dalyviai, Lietuvos Kariuomenės Rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus atstovai, Lietuvos Universiteto Moterų Asociacijos (LUMA) prezidentė ir XXVII knygų mėgėjų draugijos prezidentė Dalia Poškienė, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro vadovas Valdas Kubilius, Juozas Valiušaitis. Diskusiją moderavo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis ir mjr. Donatas Mazurkevičius. Veikė fotografijų paroda. Muzikinėje dalyje dainas ir romansus lietuviškai ir ukrainietiškai dainavo Kauno folkloro klubas Liktužė, 2015 ir 2017 metais vykdęs projektą Lietuvybė Ukrainoje. Pasaulio lietuvių leidyklos knygynas kvietė įsigyti knygų.
|
|
Lietuvos ir Lenkijos santykiai vėl šiltėja
|
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda
|
Į Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmečio iškilmes atvykęs Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) viešėjo tris dienas. Tai buvo ir jo oficialus vizitas. Lenkijos prezidento Lietuvoje nebuvo penkerius metus. A. Duda sakė pajutęs, kad Vilniaus ir Varšuvos santykiai vėl šiltėja. Lietuvos prezidentė žada palaikyti Lenkiją ginče su Briuseliu dėl jo griežtos kritikos sulaukusios teismų reformos. Apie tai, kas dar trukdo broliškiems santykiams, Lenkijos prezidentas kalbėjo susitikimuose su Lietuvos lenkų bendruomene, Lietuvos prezidente ir premjeru, išskirtiniame interviu LRT laidai Savaitė. Pone prezidente, apklausos rodo, kad didžioji dauguma lietuvių Lenkiją laiko svarbiausia partnere, Lietuvos politikai sako, kad turime palaikyti gerus santykius, nes Lenkija pirmoji ateis Lietuvai į pagalbą net karinio konflikto atveju. Ar tai tiesa?
|
|
Raketos Iskander kelia grėsmę Baltijos šalims ir Europai
Rusija vasario 5-ąją, pirmadienį, Kaliningrado srityje dislokavo branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas Iskander ir ketina čia jas palikti nuolat. Apie Iskander dislokavimą tą pačią dieną paskelbė Lietuvos prezidentė ir krašto apsaugos ministras, Lietuvoje tą dieną minint tarptautinio NATO bataliono dislokavimo šalyje metines. Rusijos Valstybės Dūmos Gynybos komiteto vadovas Vladimiras Šamanovas tą pačią dieną patvirtino, kad Kaliningrado srityje dislokuotos raketos Iskander. Jis aiškino, kad kompleksų Iskander dislokavimas Kaliningrado srityje yra atsakas į karinių objektų dislokavimą gretimose teritorijose. Į klausimą, ar turi tos šalys bijoti Iskanderų dislokavimo, V. Šamanovas atsakė: Joms reikia visko bijoti, nes užsienio infrastruktūros dislokavimas automatiškai patenka į pirmiausiai naikinančių smūgių sąrašą.
|
|
Kaltinimai Latvijos centrinio banko vadovui
|
Korupcija kaltinamas
Latvijos centrinio banko
prezidentas Ilmaras Rimševičius
|
Latvijos kovos su korupcija įstaiga praėjusį savaitgalį sulaikė šalies centrinio banko prezidentą Ilmarą Rimševičių. Korupcijos prevencijos biuras (KNAB) surengė kratas I. Rimševičiaus namuose ir Latvijos banko biuruose. KNAB pareigūnai I. Rimševičių sulaikė šeštadienį vakare ir tardė jį apie septynias valandas, o sekmadienį apie 1 val. 30 min. išvežė į kitą vietą. Pirmadienį buvo pranešta, kad Latvijos centrinio banko vadovas I. Rimševičius įtariamas didelio masto kyšininkavimu. Taip pat pareigūnai buvo sulaikę verslininką Marį Martinsoną, vėliau jį paleido. Byla yra susijusi su mažiausiai 100 tūkst. eurų kyšiu. Bankininkas savo sulaikymą vadino neteisėtu. Pirmadienio vakarą I. Rimševičius irgi buvo paleistas į laisvę. Jis savo kaltės nepripažįsta ir situaciją pakomentavo antradienį per spaudos konferenciją. Už I. Rimševičiaus paleidimą buvo nustatytas 100 tūkst. eurų užstatas. Šią sumą į valstybės iždą sumokėjo vienas šio pareigūno geras draugas.
|
|
|