Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Rūpinęsis liturginio giedojimo ir apeigų grožiu

A†A mons. Kazimieras SENKUS (1917 01 24–1942 05 30–2018 02 15)

Mons. Kazimieras Senkus

Vasario 15 dieną, eidamas 102-uosius metus, mirė vyriausias Lietuvos kunigas Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos rezidentas monsinjoras Kazimieras Senkus.

Jis gimė 1917 m. sausio 24 d. Teiberių kaime, Didvyžių parapijoje, Vilkaviškio valsčiuje. 1929 metais pradėjo lankyti Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją, kurią baigęs 1935 metais įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Ten mokėsi iki 1940 metų, kai, sovietinei armijai užėmus Lietuvą, pasitraukė į Vokietiją, kur Miunsterio kunigų seminarijoje ir universitete tęsė teologijos studijas. Kunigu įšventintas Miunsterio Šv. apaštalo Pauliaus katedroje 1942 m. gegužės 30 d. Po šventimų kunigas Kazimieras apie pusmetį vikaravo Rokselio (Roxel) parapijoje netoli Miunsterio, o 1943–1944 metais tarnavo kaip lietuvių kapelionas Saksonijoje: Leipcige, Drezdene ir kitose vietovėse Bautceno vyskupijoje. 1944 metais susirgo plaučių tuberkulioze ir tris mėnesius gydėsi sanatorijoje prie Egerio. 1945 metais, priartėjus frontui, pasitraukė į Bavariją, kur iki rudens pavadavo sergantį kleboną Vyfelsdorfe. Paragintas vyskupo Vincento Padolskio tų pačių metų rudenį įstojo į Regensburgo bažnytinės muzikos mokyklą. Ten studijavo iki 1947 metų, drauge eidamas ir lietuvių kapeliono pareigas. 1947 metais pradėjo studijas Romoje, Popiežiškajame sakralinės muzikos institute grigališkojo choralo klasėje. Studijas baigė sakralinės muzikos magistro laipsniu. Iki 1954 metų darbavosi Popiežiškojoje lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje, vargoninkaudamas ir mokydamas giedojimo. Gavęs Baltų instituto stipendiją darbui apie lietuvių liaudies dainų melodijas ir formas kun. K. Senkus 1954 metais grįžo į Vokietiją ir apsigyveno Hechingene, kapelionavo senelių namuose, rengė giesmyną „Garbė Dievui“, drauge turėjo ir daug dėmesio skirti savo sveikatai stiprinti. 1960–1962 metų laikotarpiu kunigas Senkus darbavosi Tiubingene, klierikų konvikte „Wilhelmstift“, kur ėjo repetitoriaus pareigas, mokydamas klierikus bažnytinio giedojimo ir drauge, kaip kapelionas, aptarnaudamas vieną kliniką. 1962 metų rudenį Rotenburgo vyskupas paskyrė kun. K. Senkų vyskupijoje gyvenančių lietuvių kapelionu su asmeninio klebono teisėmis. Tuo metu jis nuolat gyveno Štutgarte. Nuo 1970 metų ėjo Lietuvių katalikų misijos vedėjo pareigas, drauge padėdamas sielovadoje vienoje iš Štutgarto vokiečių parapijų.

1995 m. gruodžio 22 d. šventasis popiežius Jonas Paulius II kun. K. Senkui suteikė Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) laipsnį. Kviečiamas  Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vadovybės, jis atvyko į Lietuvą, oficialiai paprašydamas tuometinio Rotenburgo–Štutgarto vyskupo Valterio Kasperio išleisti jį apsigyventi Kaune. Nuo 1996 m. spalio 10 dienos jis ėjo naujai įsteigtos Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos Kaune laikinojo klebono pareigas. Arkivyskupas, skirdamas jį šiam darbui, pirmiausia žvelgė į šio garbaus kunigo ankstesnę veiklą, matydamas jame žmogų, galintį tiek savo patirtimi, tiek sugebėjimais prisidėti prie naujosios parapijos organizavimo. Drauge nuo pat savo atvykimo į Lietuvą mons. K. Senkus ėjo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos kapeliono pareigas. Laikinuoju parapijos klebonu monsinjoras Kazimieras išbuvo neilgai – tik iki 1997-ųjų kovo 31 dienos. Tada jis buvo paskirtas Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos altaristu ir toliau ėjo vienuolyno kapeliono pareigas. 1999 m. sausio 13 dieną mons. K. Senkus buvo paskirtas Lietuvos Kolpingo draugijos vyriausiuoju dvasios vadu trejų metų kadencijai.

Turėdamas bažnytinės muzikos išsilavinimą, mons. K. Senkus ypač rūpinosi bažnytiniu giedojimu Lietuvos bažnyčiose. Jam vadovaujant 2002–2005 metų laikotarpiu buvo rengiamas naujas liturginis giesmynas. Nors ir ne visuomet sutikdamas su kolegų nuomone, monsinjoras nuolankiai sutiko, kad visi reikalingi pakeitimai būtų daromi pagal Vyskupų Konferencijos nurodymus.

2008 m. vasario 5 d. mons. K. Senkus, bažnytinės muzikos puoselėtojas, buvęs ilgametis Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas, humanitarinės labdaros ir paramos organizatorius, Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Mons. K. Senkaus žemiškieji palaikai vasario 15 dieną buvo pašarvoti Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos bažnyčioje. Joje vakare Kauno dekanas mons. Vytautas Grigaravičius kartu su parapijos klebonu kun. Dainiumi Lukonaičiu bei vikaru kun. Emiliu Vasiliausku aukojo šv. Mišias. Vasario 17 dieną 12 val. buvo aukojamos laidotuvių šv. Mišios, jas koncelebravo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Kauno vyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Kauno dekanas mons. V. Grigaravičius, Kauno arkivyskupijos kancleris mons. Adolfas Grušas ir kiti broliai kunigai, meldėsi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserys vienuolės, mirusiojo giminės bei parapijiečiai. Arkiv. S. Tamkevičius SJ tarė žodį apie velionį, priminė monsinjoro Kazimiero prasmingą biografiją – žmogaus, kunigo, ateitininko, giesmininko ilgą gyvenimo kelią. Pagarbą mirusiajam atidavė Ateitininkų federacijos atstovai. Po šv. Mišių  mons. K. Senkus palaidotas Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčios šventoriuje.

Mons. K. Senkus buvo ištikimas ir nuoširdus Bažnyčios tarnas, visuomet rūpinęsis liturginio giedojimo ir apeigų grožiu. Tvirtas savo įsitikinimais, o drauge švelnus bei atlaidus žmonėms, jis paliko visiems Gerojo Ganytojo įkvėptą kunigiškojo gyvenimo pavyzdį.

Pagal Kauno arkivyskupijos kurijos pranešimą

© 2018 „XXI amžius“