Vasario 16-oji Lietuvoje minėta įspūdingai
|
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė
ir Simono Daukanto aikštėje vykusioje
Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo
ceremonijoje dalyvavę svečiai
aukšti užsienio valstybių vadovai
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka
|
|
Prasidėjo eitynės nuo Gedimino
pr. link Lukiškių aikštės
Jono Česnavičiaus nuotrauka
|
|
Gedimino prospekte degė 100 laisvės
laužų. Prie kiekvieno laužo
jaunųjų šaulių garbės sargyba
Livijos Šiugždienės nuotrauka
|
|
Vasario 16-oji reikšmingiausia Lietuvos istorijos data. 1918 metais įkurta nepriklausoma moderni piliečių valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia, ir kartu simboliškai atgaivinta senojoje Lietuvoje (12531795 metai) puoselėta Lietuvos valstybingumo tradicija.
Minint atkurtos valstybės 100-metį vidurdienį sostinės Simono Daukanto aikštėje vyko Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, kurią vainikavo visą šalį sujungiantis bažnyčių varpų skambėjimas. Sveikindami Lietuvą virš aikštės praskrido NATO oro policijos misijos naikintuvai, perskaitytas Nepriklausomybės Aktas, pražygiavo 100 trispalvių eisena.
Į ceremoniją atvyko daug svečių. Tarp jų Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Gruzijos, Ukrainos, Islandijos prezidentai bei kiti aukšti užsienio valstybių vadovai. Lietuvoje lankėsi ir Švedijos bei Danijos karališkųjų šeimų nariai.
Paskui žmonės rinkosi prie Signatarų namų, kur kalbą tradiciškai iš balkono sakydavo prof. Vytautas Landsbergis. Šįkart dėl ligos jis negalėjo dalyvauti, todėl jo kalbą perskaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius (ją spausdiname 3 p.). Vėliau prie LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo prasidėjo eitynės nuo Gedimino pr. link Lukiškių aikštės. Prieš tai rytą surengta jaunimo eisena Lietuvos valstybės keliu jos metu jaunimas nuo Katedros aikštės žygiavo iki Rasų kapinių, kur pagerbė signatarų atminimą.
Vakare Lietuvai ir Vilniui nusipelnę žmonės Gedimino prospekte uždegė 100 laisvės laužų. Visą Gedimino prospektą gal tris keturias valandas užtvindė žmonių minia, gėrėdamasi degančiais laužais.
Reikšmingas Vasario 16-osios minėjimas šiemet vyko Šiauliuose. Šiauliečiai rinkosi prie Juliaus Janonio gimnazijos čia atidengtas meninis akcentas su šioje mokymo įstaigoje įvairiu metu besimokiusių Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų Mykolo Biržiškos, Stepono Kairio, Alfonso Petrulio ir Jono Vileišio parašais. Tautiniais kostiumais pasipuošę moksleiviai, vėliavėles rankose laikantys šiauliečiai vos tilpo gimnazijos kieme. Dalyvius dainomis sveikino J. Janonio gimnazijos choras, keturių signatarų gyvenimo istorijas priminė gimnazijos moksleiviai, sveikinimo žodį tarė miesto meras Artūras Visockas. Miesto meras gimnazijos direktoriui Rimui Budraičiui įteikė dovaną, kuria galės džiaugtis visi moksleiviai 700 rašiklių. Simboline, dėkingumo puokšte pasveikintas buvo ir meninio akcento autorius architektas Vytenis Rudokas. Šiaulių meras meninį akcentą atidengė kartu su svečiais Jelgavos meru Andriu Ravinšu ir Pernu Kultūros darbo leidinio redaktoriumi. Paskui šiauliečius kvietė koncertas ir paroda koncertų salėje Saulė. Šių renginių metu atiduota pagarba Baltijos šalių vienybei. Lietuva, Latvija ir Estija turi daug istorinių sąsajų. Tais pačiais metais 1918-aisiais visos šalys atkūrė savo valstybingumą, vėliau panašiu metu susigrąžino nepriklausomybę. Taigi, minint savo valstybės gimtadienį, galima drąsiai jį švęsti kartu su latviais ir estais. Šiauliečiams tai padaryti buvo labai paprasta puikūs santykiai yra susiklostę su Pernu (Estija), ypatingai šilti su Jelgavos (Latvija) miestais. Visų trijų miestų fotomenininkai susivienijo bendram projektui Baltija 100. Saulės Vitražų salėje šio projekto bendrą parodą atidarė Šiaulių ir Jelgavos merai bei Pernu miesto atstovas. Trijų draugaujančių miestų fotografai savo darbuose bandė atskleisti charakteringiausius šių miestų gyvenimo bruožus. Iš kiekvieno miesto buvo pateikta po dešimt fotografijų, geriausiai atspindinčių jo savitumą.
Daug įspūdingų ir įsimintinų renginių vyko ir kitose Lietuvos vietose. Apie kai kurias rašoma šiandieniniame XXI amžiaus numeryje, apie kitus skaitykite vėliau.
© 2018 XXI amžius
|