Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Raketos „Iskander“ kelia grėsmę Baltijos šalims ir Europai

Rusija vasario 5-ąją, pirmadienį, Kaliningrado srityje dislokavo branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas „Iskander“ ir ketina čia jas palikti nuolat. Apie „Iskander“ dislokavimą tą pačią dieną paskelbė Lietuvos prezidentė ir krašto apsaugos ministras, Lietuvoje tą dieną minint tarptautinio NATO bataliono dislokavimo šalyje metines. Rusijos Valstybės Dūmos Gynybos komiteto vadovas Vladimiras Šamanovas tą pačią dieną patvirtino, kad Kaliningrado srityje dislokuotos raketos „Iskander“. Jis aiškino, kad kompleksų „Iskander“ dislokavimas Kaliningrado srityje yra atsakas į karinių objektų dislokavimą gretimose teritorijose. Į klausimą, ar turi tos šalys bijoti „Iskanderų“ dislokavimo, V. Šamanovas atsakė: „Joms reikia visko bijoti, nes užsienio infrastruktūros dislokavimas automatiškai patenka į pirmiausiai naikinančių smūgių sąrašą“.

Reaguodama į „Iskander“ dislokavimą ir liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, Lietuva prašė sąjungininkų daugiau garantijų užtikrinti regiono saugumą. Pasak Raimundo Karoblio, atsakydamas į minėtų sistemų atvežimą į Kaliningrado sritį, NATO turi ruoštis neutralizuoti čia Rusijos vystomus pajėgumus, skirtus apriboti sąjungininkų atvykimą į Baltijos šalis konflikto atveju. Prezidentė tvirtino, kad Aljansas turi greičiau priimti sprendimus, atnaujinti Baltijos šalių gynybos planus ir palengvinti karinių pajėgų judėjimą regione. D. Grybauskaitės teigimu, NATO taip pat turi rasti būdus užtikrinti oro gynybą virš Baltijos jūros ir regiono šalių. Šalies vadovė kalbėjo apie šių metų pradžioje JAV paskelbtą branduolinės politikos peržiūros dokumentą, raginantį turėti didesnį mažesnių branduolinių ginklų arsenalą, kuris būtų patikimesnė atgrasomoji priemonė prieš grėsmes, ypač iš Rusijos. Žurnalistams Rukloje Dalia Grybauskaitė sakė: „Tai reiškia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir pusei Europos valstybių“. Pasak krašto apsaugos ministro R. Karoblio, anksčiau Rusija šį raketų kompleksą atveždavo pratyboms, tačiau „šį kartą situacija yra kita – tai yra nuolatinis dislokavimas, turint visą tam reikalingą infrastruktūrą“.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su tą pirmadienį Lietuvoje viešėjusia NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rouz Gotemiuler (Rose Gottemoeller) aptarė pasirengimą būsimam NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui. R. Gotemiuler tvirtino, jog būtina įsitikinti, ar „Iskanderai“ Karaliaučiuje iš tikrųjų bus laikomi nuolat.

Vasario 6-ąją Lietuvoje minint tarptautinio NATO bataliono dislokavimo šalyje metines dalyvavo aukščiausi mūsų valstybės politiniai ir kariniai vadovai. Rukloje esantį dalinį sudaro apie 1,4 tūkst. karių iš jam vadovaujančios Vokietijos, taip pat Nyderlandų, Norvegijos, Kroatijos ir Prancūzijos. Panašūs vienetai pernai dislokuoti ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje, jiems vadovauja kitos valstybės. Lietuvos prezidentė teigė, jog šiose tarptautinėse kovinėse grupėse tarnauja dvidešimt trejų (iš 29) NATO šalių kariai. Šalies vadovės teigimu, Varšuvoje 2016 metais priimtas sprendimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti keturis tarptautinius batalionus yra istorinis. Pasak prezidentės, 23 šalių sąjungininkių kariai regione yra geriausias atgrasymas, kuris siunčia labai aiškią žinią, kad NATO yra vieningas, stiprus ir pajėgus atremti kylančias grėsmes. Pasak valstybės vadovės, kiekvienas sąjungininkų karys Lietuvoje reiškia ne tik mūsų, bet ir viso Aljanso saugumą. Karinės pratybos „Zapad 2017“ aiškiai parodė, kad Rusijos priešiškumas Vakarams ir agresyvi politika jų atžvilgiu išlieka. Rusija yra nuolatinės ir itin aukštos kovinės parengties, vienu metu gali vykdyti net kelias prieš NATO nukreiptas plataus masto puolamąsias operacijas. Lietuvos kaimynystėje nuolatiniu pagrindu dislokuojamos vidutinio nuotolio raketos „Iskander“, agresyvios kibernetinės atakos, melagingos naujienos, kiti hibridinio karo įrankiai kelia didelę grėsmę tiek mūsų, tiek viso kontinento saugumui. Prezidentės teigimu, tai įmanoma atremti tik dar labiau sustiprinus NATO ir panaikinus išryškėjusią disproporciją tarp Rusijos keliamos grėsmės bei Aljanso gynybinių pajėgumų. Todėl būtina reformuoti NATO: parengti regiono pastiprinimo strategiją, užkirsti kelią galimai regiono karinei izoliacijai ir užtikrinti, kad prireikus sąjungininkų parama itin operatyviai pasiektų Baltijos šalis. Reikalinga spartinti NATO sprendimų priėmimą, suformuoti regioninę oro gynybą ir įvykdyti vadaviečių reformą. Pasak D. Grybauskaitės, bataliono dislokavimas Lietuvoje rodo, „kad mūsų šalis niekada nebebus palikta viena“, o Nyderlandų gynybos ministrė Ankė Bijleveld-Šuten (Anke Bijleveld-Schouten) kalbėjo, jog tai yra žinutė tarptautinei bendruomenei apie NATO vienybę. Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Markusas Griubelis (Marcus Grubel) tvirtino, jog bataliono dislokavimas parodo, kad NATO gali veikti ir rimtai vertina savo atsakomybę užtikrinti Europos saugumą.

NATO batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokavo kaip atsaką į agresyvius Maskvos veiksmus Ukrainoje, Rusijos karinio potencialo didinimą bei karinės galios demonstravimą Baltijos jūros regione. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė užtikrina aukštą parengties ir sąveikumo lygį nuolat treniruodamasi ir rengdamasi kolektyvinei gynybai. Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį ir nuolat dalyvauja kolektyvinės gynybos mokymuose ir pratybose.

Lietuvos žvalgyba jau anksčiau buvo skelbusi, kad „Iskander“ dislokavimas Kaliningrado srityje Lietuvai potencialiai pavojingesnis dėl jo panaudojimo trikdant NATO sąjungininkų veiksmus regione, o taikiniams naikinti Lietuvos teritorijoje šį kompleksą panaudoti nėra būtinybės, nes tam teoriškai pakaktų jau esamų pajėgumų. Rusijai Kaliningrade dislokavus raketas „Iskander“, specialiųjų ir informacinių operacijų ekspertas Aurimas Navys sakė, kad reikia kalbėti ne apie išaugusią tiesioginę branduolinio ginklo panaudojimo Lietuvoje grėsmę, bet apskritai apie karštėjančią aplinką, kai Rusija branduoliniu ginklu grasina aljansui. „Rusija naudoja savo seną gąsdinimo, bauginimo taktiką ir siunčia labai aiškią žinutę ir Amerikai, jog išlieka kaip žaidėja ir, esant reikalui, gali panaudoti ir branduolinį ginklą“, – kalbėjo A. Navys. Jis sakė, kad tos raketos, jei būtų dislokuotos kažkur giliau Rusijoje, vis tiek pasiektų mūsų teritoriją. Jis sakė: „Be jokios abejonės, žiūrint per šią prizmę, ir Lietuvai, ir Lenkijai, ir kitoms Baltijos šalims, ir Švedijai tai yra signalas, kad Rusija ir toliau pasiryžusi nesilaikyti tarptautinių teisės normų. O tai ji daro jau daugiau nei 10 metų.

Nors vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų susitarimas buvo pasirašytas dar Sovietų Sąjungos 1987 metais, bet, matyt, Rusija, kaip teisių perėmėja, turėtų jo laikytis. Taigi šis dislokavimas, kaip anksčiau paskelbė ir amerikiečių žvalgyba, laikomas sutarties nesilaikymu ir sulaužymu“. Pasak Vakarų ekspertų, branduolinį užtaisą galinčios nešti „Iskander“ raketos yra skirtos tiksliai naikinti taikinius, esančius už 50–500 kilometrų. Taigi, Kaliningrado srityje laikomi kompleksai potencialiai galėtų smogti taikiniams kaimyninėse valstybėse, NATO narėse – Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat pietų Švedijoje.

© 2018 „XXI amžius“