Kaltinimai Latvijos centrinio banko vadovui
|
Korupcija kaltinamas
Latvijos centrinio banko
prezidentas Ilmaras Rimševičius
|
Latvijos kovos su korupcija įstaiga praėjusį savaitgalį sulaikė šalies centrinio banko prezidentą Ilmarą Rimševičių. Korupcijos prevencijos biuras (KNAB) surengė kratas I. Rimševičiaus namuose ir Latvijos banko biuruose. KNAB pareigūnai I. Rimševičių sulaikė šeštadienį vakare ir tardė jį apie septynias valandas, o sekmadienį apie 1 val. 30 min. išvežė į kitą vietą. Pirmadienį buvo pranešta, kad Latvijos centrinio banko vadovas I. Rimševičius įtariamas didelio masto kyšininkavimu. Taip pat pareigūnai buvo sulaikę verslininką Marį Martinsoną, vėliau jį paleido. Byla yra susijusi su mažiausiai 100 tūkst. eurų kyšiu. Bankininkas savo sulaikymą vadino neteisėtu. Pirmadienio vakarą I. Rimševičius irgi buvo paleistas į laisvę. Jis savo kaltės nepripažįsta ir situaciją pakomentavo antradienį per spaudos konferenciją. Už I. Rimševičiaus paleidimą buvo nustatytas 100 tūkst. eurų užstatas. Šią sumą į valstybės iždą sumokėjo vienas šio pareigūno geras draugas.
Paleistas iš areštinės, Latvijos centrinio banko pirmininkas I. Rimševičius antradienį surengė spaudos konferenciją. Pateikęs savo įvykių versiją, I. Rimševičius pareiškė nepasiduosiantis valstybės vadovų spaudimui ir nepasitrauksiantis iš pareigų. Jis tikino esąs nekaltas, atmetė jam reiškiamus kaltinimus ir kilusį skandalą aiškino tuo, jog atsisakė padėti pinigų plovimu kaltinamam antram pagal dydį Latvijos bankui ABLV, kuris susidūrė su finansinėmis problemomis ir paprašė iš valstybės beveik 500 mln. eurų pagalbos. I. Rimševičius tikino, kad ABLV pagalbos į Latvijos banką kreipėsi praėjusį penktadienį. ABLV paprašė milijardo eurų paramos likvidumui užtikrinti. Pasak I. Rimševičiaus, jis atsisakė skirti tokią paramą, tuomet esą penktadienio popietę Latvijos centrinį banką ir užgriuvo pareigūnai, kurie pradėjo daryti kratas. Jam kažkas esą aiškiai išsakęs grasinimus nužudyti, grasino nušauti. Jis teigė, kad ne tik prieš jį, bet ir prieš visą Latvijos banką vykdomas didelis spaudimas. Jis tikino, kad Latvijos žiniasklaidoje spausdinta nuotraukoje, kurioje I. Rimševičius matosi kartu su Rusijos ginklų gamybos įmonės vadovais prie vieno stalo yra klastotė, o Rusijoje yra buvęs du kartus 2010-aisiais ir 2012 metais vykęs į žvejybą Kamčiatkoje.
Kai kurie šaltiniai teigia, kad Latvijos centrinio banko vadovas I. Rimševičius ne vienerius metus reikalavo kyšių. Duomenys rodo, kad jis pastaraisiais metais reguliariai lankėsi Rusijoje nuo 2010 metų mažiausiai aštuonis kartus, daugiausiai prieš Latvijai prisijungiant prie euro zonos bei prieš Vakarams įvedant sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos. Vėlesni duomenys rodo, kad I. Rimševičius vyko į Rusiją per Baltarusiją.
Premjeras Maris Kučinskis pirmadienį po nepaprastojo vyriausybės pasitarimo nurodė, kad nustatant kardomąsias priemones I. Rimševičiui bus mažų mažiausiai uždrausta eiti pareigas. Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis pareiškė, kad šalies centrinio banko vadovas turi atsistatydinti, kad sumažintų neigiamas pasekmes ne tik šalies finansų sektoriui, bet ir visos valstybės reputacijai.
Tačiau ryškėja ir kiti neįtikėtini momentai šioje kaltinimų korupcija sulaukusio centrinio banko vadovo I. Rimševičiaus byloje. Panašu, kad byla gali būti sufabrikuota, kaip viena iš daugelio informacinio karo prieš Latviją dalis. Latvijos Gynybos ministerija teigia, kad I. Rimševičiaus byloje esama išorinės informacinės atakos požymių. Teigiama, kad dezinformacija skleidžiama iš užsienio, tačiau iš kokios šalies nesakoma. Gynybos ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad minėtoji naujienų agentūros AP paskelbta nuotrauka, kurioje I. Rimševičius matomas su Rusijos pareigūnais, iš tiesų į sistemą įkelta tik prieš kelias dienas, o ne prieš aštuonerius metus, kaip skelbta anksčiau. Gynybos ministerija įspėja, kad informacinė ataka gali būti pratęsta ir vėliau. Pasak Latvijos pareigūnų, ši operacija pagal struktūrą ir įgyvendinimą yra identiška situacijoms, su kuriomis prieš rinkimus susidūrė Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Vokietija.
© 2018 XXI amžius
|