Naujas laukas šnipų žaidimams – Azerbaidžano sostinė Baku

Gintaras Aukštuolis

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, kuriam šiandien tenka sumaniai laviruoti tarp Rusijos, Turkijos, zraelio, JAV ir Irano įtakų

Londono laikraštis „The Times“ spausdina iškart tris analitinius straipsnius apie užsienio specialiųjų tarnybų, taip pat ir apie Izraelio žvalgybos „Mossad“, veiklą Azerbaidžane. Kuo gi tokia patraukli šnipams tapo ši valstybė? Žurnalistas Tonis Helpinas atsako į klausimą straipsnyje „Žaidimas, kuriame visi turi ką prarasti“. Azerbaidžano teritorijoje susikryžiuoja Rusijos, Turkijos ir Irano intrigos, mano autorius. JAV per Azerbaidžaną gauna žvalgybinių duomenų apie Iraną. Alijevo valdžia būgštauja, kad Teheranas skatins islamizmą. „Vakarų valstybių smūgio Iranui Azerbaidžanas taip pat prisibijo, pavyzdžiui, todėl, kad pabėgėlių iš Irano srautas gali destabilizuoti vyriausybę Baku“, – rašo autorius. Rusija irgi bijo pabėgėlių iš Irano gūsio ir stengiasi sužinoti viską, kas įmanoma, apie JAV ir Izraelio ketinimus.

„Šnipas prieš šnipą: slapti karai naujoje specialiųjų tarnybų žaidimų aikštelėje“, – taip pavadino vieną iš savo straipsnių korespondentė Šira Frenkel. Iliustracija – tarybinio dailininko Isako Brodskio paveikslas „26-ių Baku komisarų sušaudymas“. „Tas incidentas daugelio akyse patvirtino Didžiosios Britanijos įtaką Azerbaidžane“, – pastebi žurnalistė, bet pasakoja tiktai apie nūdieną.

Toks „Šimonas, vienas iš keliasdešimt „Mossado“ agentų, dirbančių Azerbaidžane“, interviu papasakojo: „Mūsų buvimas čia neafišuojamas, bet jis reikšmingas. Per pastaruosius metus mes išplėtėme savo buvimą, tai leidžia mums priartėti prie Irano. Šalis stebėtinai „akyta“.

Arastunas Orudžlu, buvęs Azerbaidžano kontržvalgybos bendradarbis, mano, kad šiandien Baku – šnipinėjimo centras, visai kaip Norvegija Pirmojo pasaulinio karo metu arba Kasablanka per Antrąjį pasaulinį karą. Jo vertinimu, Azerbaidžane veikia tūkstančiai Irano „islamo revoliucijos sargybinių“, šiek tiek mažiau „Mossado“ agentų, bet šie veiksmingesni. „Iraniečiai veikia atvirai, nori, jog visi žinotų, kad jie čia“, – pridūrė ekspertas.

Jei tikėsime minėtu laikraščiu, „Rusija, taip pat vis dažniau JAV ir Europa“ Iranui sekti naudoja radiolokacinę stotį Gabale. „Kaip sako Baku valdininkai, JAV irgi pastatė Azerbaidžane du stambius objektus – vieną pietuose Iranui sekti, o kitą šiaurėje Rusijai sekti“, – sakoma straipsnyje.

Irano ir Azerbaidžano tarpusavio santykiai aštrėja. Baku nepatenkintas, pavyzdžiui, Teherano ryšiais su Armėnija, iš Azerbaidžano rusų armijos pagalba atėmusia Kalnų Karabachą. Tuo naudojasi Izraelis, pastaruosius 20 metų plėtojantis su Azerbaidžanu dalykinius ir karinius ryšius.

Neseniai Azerbaidžano valdančioji partija net pasiūlė pakeisti šalies pavadinimą į Šiaurės Azerbaidžaną, motyvuodama tuo, kad „Pietų Azerbaidžanas“, neva, esąs Irano valdžioje. Teheranas atsakydamas grasina „sukurstyti karą su kaimynais, taip pat ir su mumis, jeigu pajus grėsmę iš Izraelio pusės“, – teigia Aleizada.

* * *

„Mossad“ naudoja Britanijos pasus savo specialiesiems agentams pridengti“, – taip vadinasi antrasis Širos Frenkel straipsnis. Po skandalo 2010 metų sausį Izraelis užtikrino, kad jo agentai nesinaudos užsienio piliečių pasais, primena leidinys. „Tačiau, sprendžiant iš naujų žinių, užsienio piliečiai, esantys Izraelyje, kaip ir anksčiau, leidžia šnipų tinklui panaudoti savo pasus – daugeliu atvejų savanoriškai“, – sakoma straipsnyje.

Du jaunuoliai papasakojo savo istorijas su sąlyga, kad jos bus anonimiškos. Antai, kilęs iš Anglijos, čia pavadintas Metju, atliko aliją 2009 metais ir savanoriškai nuėjo tarnauti į Izraelio armiją. Jauna „Mossado“ bendradarbė paprašė jo paskolinti pasą. „Ir aš sutikau – buvau sionistų gentainis, suprantate?“ Po pusantrų metų Metju atgavo savo pasą ir nustebo pastebėjęs jame antspaudus, žyminčius apsilankymą Turkijoje ir Azerbaidžane. Moteris iš „Mossado“ rekomendavo jam artimiausiu metu susilaikyti nuo kelionių į tas šalis.

Panašią istoriją papasakojo laikraščiui prancūzas, pernai persikėlęs į Izraelį. „Jam pasas po metų grąžintas su antspaudais iš Rusijos ir kelių kitų šalių, kurių pavadinimų jis neįstengė perskaityti“, – rašo leidinys šaltinio žodžius.

„Izraelio oficialūs asmenys nekomentuoja pranešimų apie užsienio pasų panaudojimą, bet ir neneigia, kad tokių veiksmų būta“, – rašo laikraštis.

Parengta pagal „The Times“ publikacijas

© 2012 „XXI amžius“