Miežiškiai - artistų, muzikantų ir dainininkų miestelis

Neseniai Panevėžio miesto kultūros rūmuose vykusioje rajono kaimo kapelų šventėje "Kapelmaušis 2001" Miežiškių kaimo kapela "Ratasai" tapo nugalėtoja ir didžiojo prizo laimėtoja. Trečioji vieta irgi skirta kapelai iš Miežiškių - "Rudenėliui". Šventės jauniausios kapelos vardas atiteko Miežiškių kolektyvui "Aitvarai".

Kas penktas miežiškietis - saviveiklininkas

Miežiškiuose gyvena apie 800 žmonių. Iš jų maždaug 150 dalyvauja meno saviveikloje. Veikia 16 meno kolektyvų.
Miežiškių seniūnijoje yra kultūros taryba. Jos pirmininkė - beveik 40 metų Miežiškiuose meno saviveiklai ištarnavusi Valerija Bartulienė. Tarybos nariai - šio krašto šviesuoliai, tarp jų - ir vietos bažnyčios klebonas kun. Kostas Balsys. Jų tikslas - nubrėžti kultūrinio gyvenimo gaires. Kultūros taryba renkasi prasidedant metams ir prieš šventes.

Kultūros centro meno vadovė Valerija Bartulienė su savo jaunaisiais auklėtiniais

Fotografijos riteris

Tarptautinį pripažinimą fotografijoje pelnę broliai Černiauskai gyvena tolokai vienas nuo kito. Algimantas įsikūrė gražiojoje Dzūkijoje, Merkinėje. Mindaugas šeimos lizdą susuko Giedraičiuose, netoli Vilniaus. Jis vengia susitikimų su žurnalistais. "XXI amžiaus" žurnalistui vis dėlto pavyko prakalbinti fotomenininką Mindaugą ČERNIAUSKĄ.

Leidinuke "Broliai Černiauskai" perskaičiau tokius jūsų žodžius: "Rašyti nemokam, tad fotografuojam. Kaimo žmones. Pagyvenusius, nuėjusius ilgą, sunkų, nepakartojamą gyvenimo kelią. Stengiamės pažvelgti į jų akis, veidą, rankas..." Kodėl jums brangus sodžius ir jo žmonės?

Aš esu iš sodžiaus kilęs. Mano gimtinė - netoli Želvos, Gruoblių kaime. Iš ten mane, šešerių metų vaiką, su tėvais ištrėmė į Sibirą. Svetimame krašte gimė brolis Algimantas. Po tremties negalėjom grįžti į savo namus.

Prie kryžiaus šalia Giedraičių ir Želvos kelių kryžkelės

Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia

Šalta šiemetė žiema parodė, kad reikės prisiminti ir avikailius, ir veltinius, ir vilnones pirštines. Deja, Lietuvos kaime mažai kas augina avis. Nuostolinga. Mėsa nepaklausi, vilnos, kailių niekas nesuperka. Tuo tarpu Didžiųjų Sėlų kaime (Šalčininkų r.) ūkininkaujantis Kamalis Zulfijevas stebisi lietuvių nerangumu ir verslumo stoka.
"Mano tėvai augino avis, iš to gyveno ir aš kitaip negaliu", - sako jau trylika metų Lietuvoje gyvenantis, čia ir šeimą sukūręs azerbaidžanietis.

Iš praeities

Kaimo kriaučiai

Siuvėjas liaudyje dažnai buvo vadinamas kriaučiumi. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje siuvėjai buvo plačiai žinomi amatininkai. Šalia kitų specialybių Lietuvos kunigaikštystės dvaro žmonių žinomi ir siuvėjai, kurių pagrindinis darbas buvo siūti valdovo dvare.
Jau pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.) numatė už siuvėjo, kaip ir už kito specializuoto amatininko, nužudymą 12 rublių baudą.
XVI amžiaus inventoriai rodo, kad siuvėjo, arba kriaučiaus, amatas Lietuvos miestuose ir miesteliuose jau buvo gerokai išplitęs. Štai 1571 metais Tauragėje ir 1592-aisiais Kražiuose buvo du siuvėjai, Naujojoje Valioje (Virbalyje) 1561 metais buvo net aštuoni siuvėjai. Kai kurie iš jų dar laikė smukles ar turėjo savo pievų ganiavai.