„XXI amžiaus“ priedas apie provincijos gyvenimą

2014 m. gegužės 23 d., Nr. 1 (52)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Susitikimai

„Pelėdų kaimas“ Pelėdnagiuose – Lietuvą apėmusi teminių kaimų mada ar tikrosios pelėdų valdos?

Pelėdnagių bendruomenės
narė Žydrė Jasudavičienė

„Pelėdų kaimo“ sumanytoja, iniciatorė
ir viena pagrindinių steigėjų Virginija
Vilkelienė kovo 7 dieną Kėdainių krašto
Metų Moterų rinkimuose nominuota Metų
ambasadore už Kėdainių krašto garsinimą.
Nuotraukoje – Virginija Vilkelienė
ir Pelėdnagių seniūnas Valentinas
Tamulis po apdovanojimo
Ramutės ŠUKIENĖS nuotrauka

„Pelėdų kaimo“ bendruomenės
kasdienybės akimirka

Žvilgsnis į Pelėdnagius
„Pelėdų kaimo“ archyvo nuotraukos

Žvilgsnis į Pelėdnagius

Lietuvoje vienas po kito kuriasi teminiai kaimai, kuriuose siūlomos teminės atrakcijos bei užsiėmimai. Jų rengėjai atvykusiesiems demonstruoja vietovės išskirtinumus. Pirmasis teminis kaimas Kėdainių rajone – Pelėdų, įkurtas gražiausioje rajono gyvenvietėje Pelėdnagiuose. Apie Pelėdnagių gyvenvietę ir joje įkurdintą „Pelėdų kaimą“ kalbamės su aktyvia Pelėdnagių bendruomenės nare, kaimui skiriančia labai daug savo laiko ir jėgų, puikia mezgėja, pynėja, vilnos vėlėja, interjerinių lėlių gamintoja, avangardinių kolekcijų kūrėja Žydre Jasudavičiene.

Pirmiausia pristatykite Pelėdnagius – Lietuvos vidurio gyvenvietę, kurios pavadinimas žemaičio ar dzūko ausiai skamba turbūt gana įdomiai.

Pelėdnagiai – graži, tvarkinga gyvenvietė, turinti labai gerą geografinę padėtį: čia susikerta keliai į Kauną, Panevėžį, Jonavą, Šiaulius. Tai – Pelėdnagių seniūnijos centras, o seniūnija yra pietrytinėje Kėdainių rajono dalyje, jos teritorija tęsiasi nuo Kėdainių miesto iki Jonavos ir Kauno rajonų ribos.

Ne vienerius metus mūsų gyvenvietė pripažįstama gražiausiai tvarkoma Kėdainių rajone. Mums labai svarbūs 2008-ieji, kai ji buvo išrinkta gražiausia visoje Kauno apskrityje.

Pelėdnagiškiai savo aplinką tvarko labai išradingai. Miestelio žalieji plotai pavyzdingai sutvarkyti, pavasarį prisodinama gėlių ir jos rūpestingai prižiūrimos, yra įrengtas rožynas, tulpynas. Gyvenvietėje yra keli gražiausiai rajone besitvarkantys daugiabučiai, jų gyventojai konkuruoja vieni su kitais, po savo langais įrengdami įspūdingus gėlynus ir tvarkydami kiemus.

Gyvenvietės įvaizdį formuoja ir kuria šešiolika metų Pelėdnagių seniūnijos seniūnu dirbantis Valentinas Tamulis. Aplinkos tvarkymu ir kraštovaizdžio kūrimu besidomintis seniūnas kiekvienais metais turi naujų idėjų ir originalių planų.

O ar žinote, kokia jūsų gyvenvietės originalaus pavadinimo – Pelėdnagiai – kilmė?

Gyvenvietės pavadinimo kilmė nėra iki galo aiški. Pasakojama, kad šiose vietose augo pušynai, kuriuose buvo gausu pelėdų. Jos, medžiodamos kiškius ir peles, palikdavo medžiuose nagų žymes. Taip ir atsirado pavadinimas Pelėdnagiai – darbščių ir sumanių žmonių bendruomenė, 2012-ųjų lapkritį įkūrusi pirmąjį Kėdainių rajone teminį „Pelėdų kaimą“, kviečiantį į įdomias ir nuotaikingas edukacines programas.

Kas suteikė daugiau iniciatyvos kurti teminį kaimą – kaimų kūrimo mada, apėmusi visą Lietuvą, ar vis dėlto pelėdos, galbūt kažkada „prisidėjusios“ prie gyvenvietės pavadinimo? O gal šių paukščių Pelėdnagiuose gausu ir dabar?

„Sveiki atvykę į naguotųjų pelėdų kaimą. Čia viską sužinosite apie išminties paukščiais vadinamas pelėdas“, – tokiais žodžiais pasitinkame svečius. Esame linkę tikėti legenda, kurią iš senųjų gyventojų surankiojusi po trupinėlį sudėliojo Irena Ginelevičienė ir ją taip užrašė: „Seniai, seniai, toje vietoje, kur mes dabar gyvename, plytėjo didžiuliai miškai, o juose gyveno daugybė pelėdų. Jos dieną miegojo, o naktimis gaudė peles. Vargšės pelytės! Vos tik pradėdavo temti, jos skubiai slėpdavosi savo urveliuose. Kartą naktį miške buvo taip šviesu, kad atrodė, jog saulė šviečia. Mat danguje virš medžių šypsojosi pilnas mėnulis. Viena smalsi pelytė išlindo iš urvelio pasivaikščioti. O pelėda jau ir čia! Išskėtusi nagus, ji puolė drąsuolę. Bet pelės nekvailos ir greitos būta. Ji tik šast už medžio! Pelėda ir suleido nagus ne į pelę, o į ąžuolą. Nagų ištraukti negalėjo, taip jie ir liko medyje“. Dar pasakojama, kad „kartą žmogelis parsivežė iš miško rąstų, renčia trobą, žiūri – viename rąste pelėdos nagai. Ir įdėjo jis jį į trobos sieną. Po kiek laiko ir kiti žmonės pasistatė čia namus. Išaugo didelis kaimas. Reikia vardo. Ir šiokį siūlė, ir tokį. O tas žmogelis ir sako: „Žiūrėkit, kokia mano troba įdomi – sienoje rąstas su pelėdos nagais. Tai gal pavadinkime savo kaimą taip – Pelėdnagiai“. Visiems tas vardas patiko, ir nuo tada atsirado Pelėdnagiai“.

Taigi dėl visko „kaltos“ pelėdos?

Ne, ne tik jos. Didžiausia „Pelėdų kaimo“ atsiradimo „kaltininkė“ – Pelėdnagių bendruomenės centro pirmininkė Virginija Vilkelienė. Įstrigo jos pasakyta mintis: „Kol kiti kalba, mes ėmėme ir padarėme. Maždaug per pusmetį įgyvendinome svajonę – atidaryti „Pelėdų kaimo“ grytelės duris“. Virginija apie tą kaimą pradėjo svajoti 2012-ųjų vasarą, kai su Kėdainių vietos veiklos grupės atstovais apsilankė kituose rajonuose (Zarasų, Ignalinos) sėkmingai gyvuojančiuose teminiuose kaimuose. Mūsų gyvenvietė – Pelėdnagiai, tad nutarta kaimą pavadinti ,,Pelėdų kaimu“, o apie šiuos paukščius išties yra ką papasakoti ir parodyti. Be to, gražiausiai tvarkomos gyvenvietės Kėdainių rajone atvažiuoja pažiūrėti ir iš aplinkinių miestų, todėl norėta viską susieti, kad atvykusieji apžiūrėtų ne tik gražią aplinką.

„Pelėdų kaimas“ nuo sumanymo iki atidarymo „gimė“ maždaug per keturis mėnesius. Ką per tiek laiko įmanoma sukurti ir parodyti pirmiesiems svečiams? Kokie buvo jų įspūdžiai?

Kaimą įkūrė aštuonios aktyvios pelėdnagiškės. Į jo atidarymą pakvietėme 2012-ųjų lapkričio pabaigoje. Tarp lankytojų buvo seniūnas Valentinas Tamulis, Kėdainių vietos veiklos grupės vadovė Aušra Vaidotienė su atstovėmis, įvairių bendruomenių pirmininkai bei bendruomenės nariai.

Svečius, „paūkavus“ pelėdai, supažindinome su legenda apie Pelėdnagius. Vaišindamiesi morkų pyragu ir gilių kava, jie atsakinėjo į klausimus apie pelėdas. Ėjome „Pelėdos“ takais, prisiminėme smagią dainą „Išėjo tėvelis į mišką“. Pati organizavau šaudymo iš lanko varžytuves, norintieji čiuožė slidėmis. Kantriausieji bei darbščiausieji dalyvavo seniau populiaraus, o dabar pamiršto rišimo meno edukacinėje programoje. Ši programa skirta ne tik suaugusiems kaimo lankytojams, bet ir vaikams – jiems siūloma pasigaminti darbelių pagal senuosius amatus. Svečius džiugino įspūdinga rištų, veltų pelėdų paroda, įvairūs „pelėdiški“ rankų darbo suvenyrai. Dabar jau net sunku viską suminėti. Kitaip sakant, „Pelėdų kaimas“ įkurtas daugelio iniciatyvių žmonių pastangomis. Čia esančiame bendruomenės centre, kuriame veikia aktyvus moterų būrelis, sukurtos edukacinės, mokomosios, pramoginės programos, susijusios su Pelėdnagių pavadinimu. Gyvenvietėje yra vienuolika medinių skulptūrų su pelėdų atvaizdais. Visos išskobtos iš žmonių paaukotų ąžuolų, o darbus atliko seniūnijos gyventojai.

„Pelėdų kaimas“ jau išpopuliarėjo visoje Lietuvoje. Kiek svečių per mėnesį sulaukiate?

Atvykstančiųjų daug. Juos kaimo moterys pasitinka dainomis, moko rišimo meno, vaišina „pelėdų kiaušiniais“, pelėdos kojos formos žagarėliais, morkų pyragu, iš Lietuvos tūkstantmečio ąžuolyno gilių išvirta kava ir kitais skanėstais.

Praėjusį rudenį Pelėdnagius užgriuvo žurnalistų desantas. „Lietuvos žinių“, „Lietuvos ryto“ dienraščių, www.delfi.lt ir kitų portalų bei Kėdainių žurnalistai, fotoreporteriai vaikštinėjo po Pelėdnagius, grožėjosi gražiai tvarkoma gyvenviete, klausėsi seniūno pasakojimo, kaip sekasi visa tai kurti ir palaikyti. „Pelėdų kaime“ rengiamos 2–3 valandų trukmės programos. Bendruomenės namų sienos nukabinėtos iš siūlų,virvelių rištomis pelėdomis. Čia yra molinių, pieštų, drožtų, siūtų, veltų, nertų, austų ir daugybe kitų būdų pagamintų pelėdų. Prieš keletą dešimtmečių dažname name ant sienos buvo galima išvysti rištą pelėdą. Tokią „vyresnę“ kaip 40 metų pelėdą į kaimo gryčią atnešė pelėdnagiškė Valerija Lapienienė. Tokias mokome rišti ir savo svečius.

Daug gerų emocijų dalyviams sukelia atrakcijos: šaudymas iš lanko ir čiuožimas slidėmis, edukaciniai seminarai: pelėdų rišimas ir pelėdos atvaizdo dėliojimas iš vilnos.

Lankytojai džiaugėsi šiltu bendravimu, įdomia programa, gerai praleistu laiku.

Skaičiau, kad net kelionių agentūros „Pelėdų kaimą“ įtraukusios į geriausių kelionių pasiūlymus.

Taip, ten rašoma, kad keliaujantieji nuvyks į Kėdainių kraštą ir dalyvaus edukacinėje programoje – pasivaišins „pelėdų kiaušiniais“ (lašinukais įdarytomis bulvėmis), „pelėdų kojytėmis“ (žagarėliais), gardžiu morkų pyragu, gilių kava, pasiklausys legendos apie pelėdas, apžiūrės rištų pelėdų parodą, pasivaikščios „pelėdų takais“ traukdami smagią dainą „Išėjo tėvelis į mišką“, išmėgins taiklumą šaudymo iš lanko varžybose, čiuoš slidėmis, žais įvairius žaidimus, dalyvaus viktorinoje, kiekvienas pasigamins apyrankę ar pelėdą, naudodami dviejų tūkstančių metų senumo siūlų rišimo techniką... Smagu! Mums jau nereikia rūpintis reklama. Tik stengtis kuo geriau priimti svečius.

Ar nebijote, kad „Pelėdų kaimo“ populiarumas didės, o svečių gausa ims varginti?

Sulaukiame vis daugiau atgarsių ir susidomėjimo ne tik savame krašte, bet visoje Lietuvoje. Į mūsų kaimą atvažiuoja ir rajono mokinukai, ir bendruomenės iš įvairių Lietuvos vietovių. Supažindiname su savo gyvenimu, pasiūlome pramogų, pavaišiname. Reikia tik džiaugtis. Manome, kad mūsų siūloma programa turėtų būti įdomi ir vaikams, ir suaugusiems. Kaimo egzistavimu turėtų domėtis tautodailininkai, kadangi čia galima parduoti jų darbus.

Šis teminis kaimas yra ir verslumo skatinimas. Lankytojai gali pasidairyti po visą kaimą, o atvykusieji vasarą bus sutinkami Tūkstantmečio ąžuolyne, iš ten atkeliausime iki bendruomenės centro, kur vyks edukacinė programa ir svečių priėmimas. Atvykstantieji turi nusipirkti bilietą, todėl iš surinktų lėšų apsirūpiname priemonėmis, visus vaišiname, bendraujame. Vasarą galbūt net į mišką žygiuosime ir tikras pelėdas aplankysime.

„Pelėdų kaimas“ – jau tarsi įrodymas, jog pelėda – išminties simbolis. Taip išmintingai įsukote savo veiklą, kad turite ir malonumo, ir galbūt naudos?

Didžiausia nauda – žinojimas. Legendą apie Pelėdnagius užrašiusi Irena Ginelevičienė sako, jog reikia žmonėms papasakoti, kas yra pelėda. Apie šį paukštį jau užrašyta pasaka, pasakėčia, įvairių priežodžių. Be to, pelėda – itin galingas talismanas, išminties deivės Atėnės simbolis. Pelėdos pavidalo amuletas puikiai tinka žmonėms, dirbantiems reklamos, rinkodaros srityse, jis padeda generuoti naujas idėjas, apginti savo sumanymus ir sėkmingai juos įgyvendinti. Ne mažiau svarbu supažindinti su Pelėdnagių kaimo žmonėmis, kurių esama tikrai auksarankių – moterys velia iš vilnos, daro darbelius iš šiaudų, mezga, gamina papuošalus iš odos. Norime būti žinomi ir įdomūs. Pelėdnagių moterys visiems atvykstantiems paruošia suvenyrų – įvairių pelėdų. Juk ištikima deivės Atėnės palydovė pelėda – ne tik išminties, bet ir sėkmingo biznio, apdairumo simbolis.

Senoliai manydavo, kad to, kuris pamatys naktį skrendančią pelėdą, laukia gera žinia. Ar jūs galėtumėte tai patvirtinti?

Taip. Todėl su skaitytojais ir dalinuosi geromis žiniomis iš Pelėdnagių. Ir kviečiu atvykti tuos, kurie „Pelėdų kaime“ dar nebuvo.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Ramutė ŠUKIENĖ

Kėdainių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija