2012 metai

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai

Per amžius lietuvių tauta buvo taikinga ir kaimyniškai nuoširdi.  Ji gyveno tarp plačiai išsidėsčiusių miškų, kurių prieš tūkstantį ir daugiau metų mūsų užimamoje teritorijoje buvo žymiai daugiau, nei liko po vykusių civilizacijos bangavimų, tarp kalvų išsimėčiusiose lygumose, gana švelniame klimate. Tokios sąlygos ir suformavo pakančią, nuoširdžią Tautos pasaulėjautą bei dvasią. Tačiau Tauta parodydavo ir atsparumą, kovingumą, gindama savo vertybes, savo šeimas, savo gyvenimo būdą. Mums teko susigrumti su Kristaus mokymą jėga norinčiais primesti kryžiuočiais, vėliau – su stačiatikių tikėjimą praktikuojančiais ir didįjį šovinizmą skleidusiais rusiškaisiais imperialistais, dar vėliau – su totalitarinę pasaulėžiūrą prievarta ir ginkluota jėga siekusiais primesti bolševikinės ideologijos nešėjais bei jų sukurta Blogio imperija. Mes gynėme laisvę. Partizaninių kovų verpetuose žuvo 22 tūkstančiai Laisvės kovotojų. Mus trėmė į šaltąjį Sibirą, kalino ir šaudė lageriuose bei kalėjimuose. Dar kiti buvome priversti palikti okupuotą Tėvynę ir gyventi svetimuose kraštuose. Visa tai alino mūsų valstybę ir Tautą, silpnino mus fiziškai ir dvasiškai. Betgi ir tokiomis sąlygomis mes gynėme, nebodami grėsmių, mūsų krašte gyvenančius kitų tautų atstovus. (Žr. A. Bubnio straipsnį „Lietuvos kunigai – žydų gelbėtojai“) Ir atsilaikėme – net po 50 metų besitęsusios okupacijos stebuklingai iškovojome Nepriklausomybę. Tuose sunkiuose ir tragiškuose išbandymuose mums dvasiškai padėjo lietuviškas spausdintas žodis, lietuviška daina ir krikščioniška malda. O ir dabar padeda lietuviškų bendruomenių darbai jau nykstančiuose mūsų kaimuose. (Žr. R. Averkienės straipsnį apie Krokšlio kaimo bendruomenę, iš užmaršties prikeliančią mūsų didvyrius Dzūkijoje.)

Lietuva

Stasys SANTVARAS

Žvilgsnis į Panemunės pilį ties Nemunu iš paukščio skrydžio Vido venslovaičio nuotrauka

Vardas, kuriuo mes vadinam ir visada turėtumėm vadinti daugelį šio gyvenimo gražiausių dalykų, – yra Lietuva.

Žemės grumstas, iš kurio saulėn pažvelgė gyvybe atspindintis diegas, mums yra Lietuva.

Audrų neįveikiamas ąžuolas, bitėm dūzgianti liepa, gėlių ir medžių pumpurai, kurie amžiais skelbia sugrįžtantį pavasarį, yra Lietuva.

Išnašos

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena

Lietuvos kunigai – žydų gelbėtojai

Dr. Arūnas Bubnys

Vyskupas Vincentas Brizgys

Antrojo pasaulinio karo metais Europos žydai patyrė milžinišką tragediją. Daugumoje nacių Vokietijos okupuotų šalių buvo iš dalies arba visiškai sunaikintos per šimtmečius čia gyvenusios gausios žydų bendruomenės. Milijonai žydų buvo įkalinti ir žudomi koncentracijos stovyklose, getuose ir kalėjimuose, buvo sušaudyti netoli savo gimtųjų apylinkių esančiuose miškeliuose ir kitose atokiose vietose. Visose okupuotose šalyse naciai surado talkininkų, padėjusių jiems persekioti ir žudyti žydus. Kita vertus, visose pavergtose šalyse atsirado tūkstančiai geros valios ir humaniškų žmonių, kurie, rizikuodami savo gyvybe ir laisve, įvairiausiais būdais stengėsi padėti savo bendrapiliečiams žydams. Šiame straipsnyje bus kalbama apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir pavienių dvasininkų poziciją ir elgseną žydų genocido (holokausto) atžvilgiu, apie Bažnyčios tarnų pastangas gelbėti persekiojamus ir žudomus žydus.

Iš Laisvės kovotojų poezijos

Paminklas tremtiniams Gerdžiūnuose

Antanas CIBULSKIS

Čia ne mano žemė, čia ne mano upės,

Čia ne mano pievų žydinti rasa.

Šitų akmenėlių nebučiuoja lūpos,

Ir ne ta padangė šviečia akyse.

Šaltos šaltos rankos svetimo gegužio

Nenušluostys skruostų rūtos šakele.

Čia ne man po langu šermukšnėlė ūžia

Bendruomenėse

Dzūkijos kaimas nusilenkė legendiniams lakūnams

Rūta Averkienė

Kalba gidė Birutė Švagždienė, centre – šv. Mišias aukojęs Dubičių klebonas kun. Almantas Kibirkštis

KROKŠLYS. Nediduką Varėnos krašto miškuose pasislėpusį Krokšlio kaimą papuošė šventiniai renginiai – čia buvo surengta dvi dienas trukusi kaimo šventė „Naujos tradicijos Krokšlio kaime“. Į gimtinę trumpam sugrįžę vaikai ir anūkai drauge su savo tėvais ir seneliais dar kartą pagerbė lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno atminimą, šalia baublio, paminklo ir stogastulpio, skirtų legendinių lakūnų garbei, buvo pašventinta iš ąžuolų išdrožta S. Dariaus ir S. Girėno skulptūra.