Pažintis
Nagingas pagramantiškis Norint pažinti
tautą, būtina pažinti pagrindinius jos užsiėmimus ir verslus, darbo įrankius,
pastatus, apsirengimą, papročius. Kiekvienas kraštas per savo gyvavimo amžius
sukuria tam tikras jam būdingas kultūros formas, rečiau sutinkamas kitur. Nykstant
tradicinei kultūrai, vis tiek turime puoselėti savo etninį savitumą, išlaikyti
tradicijas ir papročius, perduoti iš kartos į kartą ir sudominti, praturtinti
pasaulio kultūrą. Pagramančio kraštas išskirtinis ne tik
vaizdingu gamtovaizdžiu, mes galime didžiuotis darbščiais, kūrybingais žmonėmis,
liaudies meno puoselėtojais, tradicijų tęsėjais, kurie atskleidė ir atskleidžia
tikrąsias kultūros vertybes. Didžiausias mūsų turtas gyvenę, gyvenantys ir kuriantys
žmonės, tradicinių amatų puoselėtojai. Pagramančio biblioteka jau dešimt metų
renka audėjų, dainininkių, pasakotojų, margučių margintojų, gaspadinių, mezgėjų,
medžio drožėjų atsiminimus apie savo gyvenimą ir darbus. Iš surinktų atsiminimų,
pasakojimų, nuotraukų parengtas albumas Nagingi pagramantiškiai, sukurtas dviejų
dalių vaizdo filmas. Bibliotekoje buvo parengta paroda
ir antroje vaizdo filmo dalyje nufilmuotas nagingas drožėjas Antanas Puidokas.
Parodoje Piešiniai iš Antano Puidoko gyvenimo kolekcijos eksponuojami piešiniai,
piešti prieš 40 ir daugiau metų. Kaip pasakojo A. Puidokas, dailės dalykais domėtis
pradėjo ir polinkį pajuto besimokydamas dešimtoje klasėje. Nors savęs tautodailininku
ar liaudies meistru tituluoti nesinori, nes mokiausi meno terapijos pagrindų,
o tikru dailininku taip pat vadintis nesinori, nes mažai gauta žinių ir įgūdžių,
belieka dailės mėgėjo vardu pasivadinti, rašo A. Puidokas.
Jis gimė Ringalių kaime, Skaudvilės valsčiuje, Tauragės apskrityje. Augo dviejų
brolių ir seserų šeimoje, mokėsi Ringalių pradinėje mokykloje ir Upynoje. Vėliau
mokslus krimto Aukštaitijoje, kol paragintas brolio Jono kartu išvyko į Klaipėdą.
Mokėsi Klaipėdos darbininkų jaunimo mokykloje Nr. 1, pablogėjus sveikatai gyveno
tėviškėje. Po trejų metų vėl išvyko į Klaipėdą, lankė bibliotekininkų rengimo
kursus, darbavosi įvairiuose įmonėse. Kai 1970 metais prie Vaikų dailės mokyklos
buvo atidarytas vakarinis skyrius ir buvo paskelbtas priėmimas, Antanas neabejodamas
stojo mokytis. Po ketverių mokymosi metų, atlikęs pasirinkta tema baigiamąjį darbą,
gavo pažymėjimą, bet darbo su daile nesiejo. Su žmona
Vladislava išgyveno 46 metus, užaugino dukrą Onutę. Tiktai netekęs žmonos ir paragintas
dukros, Antanas prieš aštuonerius metus parvyko gyventi į Pagramantį. O čia ėmė
persekioti didžiulis liūdesys dėl žmonos netekties, ir jei iš krosniai paruoštos
pliauskos pavykdavo išgauti kokios nors figūros formą, liūdesys atitoldavo. Kaip
sako Antanas, iš pliauskų jau išdrožė beveik šimtą įvairiausių statulėlių. Dailininko
mėgėjo kolekcijoje rūpintojėliai, karaliai, kunigaikščiai, šventųjų Jurgio,
Kazimiero, Jono Krikštytojo, Švč. Mergelės Marijos statulos. Tėviškės, Ringalių
kaimo, kapinaitėse Antano dėka atstatyta koplytėlė su viduje išdrožta Švč. Mergelės
Marijos statula. Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios
šventoriaus nišose stovi Švč. Mergelės Marijos Maloningosios statula, o kiek dar
įvairiausių statulų padaryta ir padovanota anūkėms, giminaičiams, kaimynams. Antanas
gražiai rašo vašku ir braižo margučius, jaunystėje ir dabar dar virpina smuiko
stygas, groja bandonija. Virgina Bartušienė, Tauragės
rajono savivaldybės Pagramančio kaimo bibliotekos vyr. bibliotekininkė
A. Puidoko asmeninio archyvo nuotraukos ©
2014 XXI amžius |