Bendruomenėse

Škaplierinės atlaidai švęsti blaiviai

Inesė RATNIKAITĖ

Procesija į bažnyčią

Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį pasitiko Linkuvos klebonas kun. Edvardas Zeidotas

Šv. Mišių auka. Viduryje – Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Iš kraštų – tėvai karmelitai Johan Hettinga ir Felix M. Schandl

Šv. Mišių auka. Viduryje – Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Iš kraštų – tėvai karmelitai Johan Hettinga ir Felix M. Schandl

Vaikai ir po šv. Mišių neskubėjo atsisveikinti su ganytoju

Šiaulių vyskupas laimino mažutėlius

LINKUVA. Liepos 11–13 dienomis Linkuvoje švęsti Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. Sekmadienį 12 val. šv. Mišias Linkuvos bažnyčioje aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Linkuva atlaidų dienomis, kai kartu minimas ir miestelio gimtadienis, saviškius džiugina ir svečius pasitinka pasipuošusi išradingomis gėlių kompozicijomis bei įvairiais renginiais. Šiais metais pirmą kartą rajono valdžios sprendimu nutarta atlaidus švęsti be alkoholio. Linkuvos seniūnės Kazimieros Bacevičienės ir kitų teigimu, šventė parodė, kad būdami blaivūs žmonės linksmesni, išradingesni, aktyvesni ir, žinoma, nori gausesnės, kokybiškesnės veiklos. Tad buvo organizuotos sporto varžybos, pinti gėlių kilimai, žaistas dažasvydis, vyko žirgų lenktynės, mažiesiems – klouno šou, organizuotas koncertas ir įvairūs kiti renginiai.

Svarbiausias atlaidų įvykis – Eucharistijos auka. Sekmadienį tikintieji prie bažnyčios laukė atvykstant Šiaulių vyskupo. Išlipęs iš automobilio ir eidamas link bažnyčios vartų, ganytojas laimino abipus tako susirinkusius vaikus. Prie bažnyčios vyskupą pasitiko Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas kun. Edvardas Zeidotas bei kiti į atlaidus atvykę kunigai. Įėjusį į bažnyčią Šiaulių vyskupą klebonas pasveikino su vardadieniu bei septynioliktomis ingreso metinėmis. „1997-ųjų liepos 13-ąją taip pat buvo sekmadienis, kai pasitikome Jus Šiauliuose“, – sakė kunigas Edvardas.

Jau daug metų atlaiduose dalyvauja tėvai karmelitai. Šį kartą kartu meldėsi ir bendra švente džiaugėsi t. Johan Hettinga iš Olandijos, t. Felix M. Schandl iš Vokietijos. 12 val. prasidėjusių šv. Mišių metu giedojo Linkuvos parapijos choras.

Pamoksle vyskupas skatino pažvelgti į Dievo Motiną ir mokytis iš jos tikėjimo. Tai labai svarbu mūsų žemiškoje kelionėje. Ne kartą ir Šventajame Rašte skaitome: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Lk 17, 19; Mk 10, 52), „Tavo tikėjimas išgydė tave“ (Mt 9, 22). Tikėjimas auga ir stiprėja, jei su meile yra priimamas Dievo žodis, todėl svarbu ateiti į Dievo namus. Ganytojas įvardino, koks požiūris gali atitolinti tikinčiuosius nuo Bažnyčios ir pasakė, kodėl jis yra klaidingas. Yra tokių, kurie sako: „Aš nuoširdžiai tikiu, tačiau bažnyčia man nereikalinga. Aš geriau pasimeldžiu būdamas vienas (-a) kur nors gamtoje“. Matome lietuvius, kurie nori atgaivinti tikėjimą į ąžuolą, ugnį, perkūną. Mūsų tikėjimą, kai esame vieni ir galvojame, kad to užtenka, galime palyginti su fotoaparato objektyvu, kuris labai siaurai fotografuoja. Jei paimsime fotoaparatą su plačiakampiu objektyvu, pamatysime visai kitokį vaizdą. Be to, miške niekas neaukoja šv. Mišių ir nedalija Komunijos. Būna, kad žmonės nustoja eiti į bažnyčią, kai juos papiktina neatsargus kunigo žodis ar elgesys. Tai – klaidingas supratimas, nes Bažnyčią sudarome mes visi: ir kunigai, ir tikintieji. Nuo tarpusavio nesklandumų, nesantarvės, užsisklendimo blogyje, kai nenorime atleisti, gelbėja išpažintis. Kaip pavyzdį vyskupas įvardijo Motiną Mariją. Ji pasitikėjo Viešpačiu, kuris vykdė Tėvo valią. Be Bažnyčios nėra išganymo, nėra tikro kelio. Popiežius Pranciškus rodo mums tikrąjį kelią Bažnyčioje ir su Bažnyčia. „Tikėjimo šviesa apšvies, kai žmogus priims visas sakramentines malones ir žiūrės į Bažnyčią kaip į Motiną“. Siūlyta prisiminti ir šventuosius. Skaitydami šventųjų istorijas, matome, kad jie tapo šventaisiais todėl, kad buvo su Bažnyčia, buvo Bažnyčioje ir iš Jos gaudavo paguodos, tvirtybės, palaimos, drąsos. Pamokslo pabaigoje Šiaulių ganytojas pasidžiaugė vietos vadžios sprendimu atlaidus švęsti be alkoholio. „Blaiviai gyvendami, išgirsime, ką tyloje kalba Kristus“, – sakė vyskupas.

Iškilmių pabaigoje seniūnė Kazimiera Bacevičienė, kiti parapijiečiai Šiaulių vyskupui ir Linkuvos klebonui dėkojo už atlaidus.

Nuoširdžiai ganytoją sveikino šeimų būreliai, dėkodami už nuolatinį dėmesį ir globą. Vyskupijos kancleriui kun. Evaldui Alūzai gėlės teiktos artėjančio gimtadienio proga.

Linkuvos atlaidai yra tradiciniai, švenčiami kasmet jau daug metų, tačiau kiekvieną kartą galima pamatyti kažką naujo, išradingo, netikėto. Šį kartą akį traukė ir žingsnį stabdė gėlių kilimai, pinti minint Šeimos metus.

Pakruojo rajonas

© 2014 „XXI amžius“