Kronika

Nunokę poezijos vaisiai

Dr. Aldona Kačerauskienė

Šventės šeimininkai – mokytoja, „Užuovėjos“ literatų klubo vadovė Regina Grubinskienė, Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinio muziejaus vedėjas Albinas Mačiulis

Iš kairės: Seimo narys Antanas Matulas, Krinčino klebonas kun. Algimantas Petkūnas, Panevėžio vyskypas emeritas Jonas Kauneckas, gydytoja, Pasvalio krašto Garbės pilietė Genovaitė Jusaitienė

Prie mikrofono – Eugenijaus Matuzevičiaus krikšto sūnus Saulius Šeštakauskas

Jaunieji gitaristai

KRINČINAS – nedidelis Pasvalio rajono miestelis, kuriame prasidėjo sąmoningas Eugenijaus Matuzevičiaus (1917 12 24 – 1994 06 20) gyvenimo kelias. Čia formavosi katalikiška pasaulėžiūra (buvo ateitininkas), brendo talentas, čia laukė jaukūs tėvų namai, kurie 1940 metais bolševikų buvo nacionalizuoti ir atgauti tik Lietuvai tapus nepriklausoma šalimi. „Aš noriu likti ištikimas šiam kraštui“, – rašė Eugenijus ir persikėlė gyventi į Krinčiną. Deja, neilgai teko pasidžiaugti tėviške. 1994 m. birželio 20 d. nustojo plakusi poeto širdis.

E. Matuzevičiaus globėja žurnalistė Stasė Šeštakauskaitė tuoj pat po poeto mirties kasmet Krinčine ėmė organizuoti muzikos, poezijos, dailės šventes, pavadintas „Krinčino verdenėmis“, kurios iki šiol vyksta poetų Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių sodyboje-muziejuje. Šiemet „Krinčino verdenėms“ sukako 20 metų. Vėl birželio 21-ąją, žydint jazminams, rinkomės po tėvo, motinos ir brolių atminimui pasodintais medžiais, vėl klausėmės muzikos ir poezijos, galėjome apžiūrėti dailininko Virginijaus Nudo ir mokinių tapybos parodas, išgirsti prisiminimų apie Matuzevičių šeimą.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Pasvalio garbės pilietis vyskupas Jonas Kauneckas ir Krinčino Šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kun. Algimantas Petkūnas. Meldėmės už mirusius brolius poetus Eugenijų ir Leonardą ir S. Šeštakauskaitę. Vyskupo pamokslas buvo skirtas Eugenijaus atminimui. „Poete Eugenijau, tu esi su mumis. Tu savo poezija kartu su broliu pašventinai šią žemę, čia nunoko tavo poezijos vaisiai. Prašykime Dievo, kad nenustotų kunkuliuoti „Krinčino verdenės“, – sakė vyskupas.

Po šv. Mišių šventė persikėlė į poetų Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių sodybą – Krinčino krašto muziejų. Aukurą uždegė Pasvalio garbės piliečiai doc. dr. Genovaitė Jusaitienė ir poetas, Nacionalinės premijos laureatas Vladas Braziūnas.

Klausėmės ne tik muzikos ir poezijos, kurią skaitė aktorė Olita Dautartaitė, bet išgirdome vertingų prisiminimų. Poetė Ramutė Skučaitė papasakojo, kaip grįžusi iš Sibiro tremties išdrįso savo eilėraščius parodyti E. Matuzevičiui, tuomet dirbusiam Rašytojų sąjungos konsultantu. „Rašyk“, – jis pasakė ir porą eilėraščių įdėjo į Jaunųjų rašytojų almanachą.

Poetui V. Braziūnui E. Matuzevičius padėjo išleisti pirmąją eilėraščių knygą, kuri leidykloje buvo išgulėjusi net septynerius metus.

Doc. dr. G. Jusaitienė prisiminė, kaip E. Matuzevičius, sekmadieniais grįžęs iš pamaldų Krinčino bažnyčioje, mėgdavo pasakoti apie garsius žmones, kuriuos jam tekę sutikti.

Renginyje dalyvavo Seimo narys Antanas Matulas, Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas, didelis būrys Vilniaus pasvaliečių, vadovaujamų doc. dr. Antano Apynio, Biržų, Pakruojo, Šiaulių literatai.

Renginį vedė Pasvalio mokytoja literatė Regina Grubinskienė.

Jautėsi širdžių bendrystė, po renginio dar ilgai skambėjo pasvalietiškos dainos, kuo ilgiau norėjosi pabūti su savaisiais toje literatūrinėje erdvėje.

Pasvalio rajonas
Vlado Braziūno nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“