Istorija ir dabartis

Paminėti prieš 70 metų Pušynės miške žuvę partizanai

Ramutė Šukienė

Prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę Krakėse kalba paminklo autorius ir statytojas Juozas Meškuotis Rasos Juknevičienės nuotrauka

Kalba Pušynės miške žuvusio partizano Jono Strumskio pusseserė Aldona Sudnikienė Nuotrauka iš TS-LKD Kėdainių skyriaus archyvo

Prie paminklo žuvusiems partizanams Pušynės miške. Priklaupęs – paminklo autoriaus ir statytojo Jono Razmanto sūnus Gvidas Razmantas Rasos Juknevičienės nuotrauka

Prie paminklo žuvusiems partizanams Pušynės miške

Prie paminklo žuvusiems partizanams Pušynė miške. Kalba renginio viešnia – TS-LKD frakcijos Seimo narė Rasa Juknevičienė

Kalba mokytoja Janina Paplauskienė

Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje Nuotraukos iš TS-LKD Kėdainių skyriaus archyvo

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kėdainių skyrius rugsėjo 27 d. kvietė į Krakes paminėti penkiolika aplinkinių kaimų vyrų, kurie prieš 70 metų, 1944-ųjų gruodį, žuvo Pušynės miške kautynėse su sovietų kareiviais.

TS-LKD Kėdainių skyriaus išleistame lankstinuke „Amžinai gyvi“ surašytos visų Pušynės kautynių metu žuvusiųjų pavardės: Aleksas Klibas, Jonas Jankauskas, Antanas Štuikys, Stasys Štuikys, Augustinas Štaras, Jonas Strumskis, du broliai Kemzūros, Aleksandras Klemanskis, Vacys Mykolaitis, Mataušas Mykolaitis, Aleksas Stankauskas, Albinas Butkus, Feliksas Ramoška, Antanas Masaitis. Visi jie iš aplinkinių Šulaičių, Šilainių, Pašušvio, Pagynėvio, Zacišės, Antežerio kaimų, F. Ramoška iš Dotnuvos miestelio.

1944 m. rudenį į Pušynės mišką Krakių valsčiuje susirinko apie 300 apylinkės kaimų ginkluotų vyrų. Vyko mokymai, kuriems vadovavo Lietuvos kariuomenės karininkas Vladas Pabarčius iš Pakarklių kaimo. Išeidamas partizanauti, V. Pabarčius pasiėmė ir 4 geriausius savo arklius. Buvo kasami bunkeriai, daromi įtvirtinimai, veikė lauko virtuvė. Aikštės viduryje plevėsavo trispalvė.

1944 m. gruodžio 16 d. rytą Pušynės mišką kareiviai apsupo iš trijų pusių: nuo Krakių, Josvainių ir Ariogalos. Kautynės vyko visą dieną. Dar rytą, kai V. Pabarčius iš savo sargybinių sužinojo, kad rusai pradeda miško apgulimą, pasiuntė septynis vyrus į Paliepių mišką, kur buvo stiprus apie 90 vyrų būrys, vadovaujamas kapitono Kazio Bendžiaus, ir Liepkalnio būrys, vadovaujamas karininko A. Sibičiaus. Apie pietus, permainingų kautynių metu, prie tik ką sudegintos eigulio Venslausko sodybos sukaleno K. Bendžiaus ir A. Sibičiaus būrių kulkosvaidžiai. Nepastebėti jie prislinko prie malkų sandėlio, prie pat rusų kareivių ir staiga atidengė ugnį. Rusų gretose kilo sumaištis, jų dalinys buvo visiškai sumuštas ir tą dieną daugiau kareiviai nebepuolė. Manoma, kad vien prie Venslausko sodybos žuvo apie 80–90 rusų kareivių.

8 žuvusieji, kurie pakliuvo į priešų rankas, buvo suguldyti ant grindinio Krakėse, o kiti partizanų ir jų artimųjų pagalba buvo paslėpti ir palaidoti.

Sutelkę naujas pajėgas, rusai siautėjo kelias dienas. Budėjo kelių sankryžose, tikrino dokumentus. Įsiutę kareiviai nušovė beginklius Paskerdumio pradinės mokyklos mokytoją Vacį Mykolaitį ir Oną Montvilaitę.

Praėjo 70 metų, tačiau dar yra žmonių, kurie nieko neužmiršo: prižiūri kautynių vietoje Pušynės miške ir Krakėse, prieš buvusią stribynę, pastatytus paminklus, sukakčių proga prie šių paminklų surengia atminimo renginius.

70-ųjų partizanų žūties metinių paminėjime dalyvavo Kėdainių Povilo Lukšio šaulių 5-osios kuopos, Kėdainių jaunųjų šaulių 10-osios kuopos, Raseinių šaulių 7-osios kuopos nariai, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro atstovai, Krakių gimnazijos gimnazistai, paminklo Pušynėje autoriaus ir statytojo Jono Razmanto šeimos nariai, savo krašto istorijai neabejingi Kėdainių ir Krakių žmonės.

Prisiminimais dalijosi politinis kalinys, tremtinys Algimantas Stankūnas, Pušynės miške žuvusio partizano Jono Strumskio pusseserė Aldona Sudnikienė, mokytoja Janina Paplauskienė, paminklo autoriaus sūnus Gvidas Razmantas.

Aplankytas paminklas partizanams atminti Krakių miestelyje. Padėta gėlių, uždegta žvakių. Mintimis dalijosi tremtinys, politkalinys, partizanų ryšininkas, paminklo autorius krakiškis Juozas Meškuotis.

Renginio viešnia TS-LKD frakcijos Seimo narė Rasa Juknevičienė tos pačios dienos vakarą savo Facebook paskyroje rašė: Paminklas miške stovi nuo 1989 metų. Pastatė gretimo Žibulių kaimo gyventojas Jonas Razmantas. Tuomet dar KGB veikė, šliaužiojo aplinkui kalamą paminklą, bet sustabdyti jau nebegalėjo. Tie, kurie šliaužiojo, turbūt dar gyvi. Nenustebčiau, jei laukia Putino.

Paminklą Jonas pastatė už savo pinigus, niekieno neragintas, neprašė už tai garbės ar įvertinimo. Nebuvo kalbintas televizijose. Mirė prieš du mėnesius. Bet Lietuvoje užtat labiau visi žino Bartašiūnaitę. J. Razmanto – ne. Nuotraukų albume rasite ir paminklą, pastatytą priešais buvusią stribynę pačiame Krakių miestelyje. Jį savo lėšomis ir savo rankomis pastatė Juozas Meškuotis iš Krakių. Jam jau 90. Iš viso savo lėšomis ir savo rankomis yra pastatęs šešis paminklus Lietuvos kovotojams.

Sukvietė į Krakes TS-LKD Kėdainių skyrius. Tiksliau – Irena Stanislauskienė – šviesuolė. Tokių Lietuvoje daug. Dirba iš širdies, su meile, nors jau aštunta dešimtis baigiasi.

Kėdainių rajonas

© 2014 „XXI amžius“