Istorija ir dabartis

Spalio 7-osios aidai

Minėjimo dalyviai žygiuoja į kapines

SEDA. Spalio 7 dieną čia buvo paminėtas Sedos kautynių, kuriose tuometinės Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į Vakarus besiveržiančią sovietinę kariuomenę, septyniasdešimtmetis. 1944 metais, Antrojo pasaulinio karo metu, Sedoje (kaip ir visoje Lietuvoje) virė įnirtingas mūšis tarp dviejų grobuonių. Lietuva buvo kamuoliukas, svaidomas iš rankų į rankas. Kiekvienam knietėjo mūsų žemės lopinėlis, gintarinis pajūris. Lietuva gynėsi nuo Hitlerio nacistų ir Stalino komunistinės Sovietų Sąjungos. Veikė Tėvynės apsaugos būriai, kurie grūmėsi už laisvą nepriklausomą Lietuvą. Nereikėjo ir nereikės Lietuvai „globėjų“, todėl ir Sedoje narsiai grūmėsi Tėvynės apsaugos rinktinės kariai iš visos Lietuvos, pasirinkę mirtininkų lemtį. Čia kovota ir rokiškėnų. Narsiųjų kraujas nutekėjo Varduvos ir visais mūsų upeliais ir upėmis į upių tėvą Nemuną, nuplaukė į sūriąsias marias, skelbdamas lietuvių skriaudas ir jų garbę pasauliui.

Renginys prasidėjo Mažeikių šaulių kuopos, lydimos Sedos pučiamųjų orkestro „Griaustinis“, vadovaujamo Kęstučio Dvaržeckio, iškilminga eisena iš Antano Baranausko aikštės. Šv. Mišias už žuvusiuosius Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukojo jos klebonas kun. Modestas Ramanauskas ir Židikų klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Kun. M. Ramanauskas homilijoje lietuvius pavadino prometėjų tauta – Lietuvoje nuo Pilėnų laikų nuolat atsiranda didvyrių, kurie žūsta už laisvę, šviesą ir gėrį. Po šv. Mišių Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos moksleiviai skaitė Sedos kautynių dalyvių prisiminimus. Prie paminklo kovotojams ir Tėvynės Lietuvos garbei nuaidėjo patrankos salvės. Ant žuvusiųjų kapų padėta gėlių. Į bendrą kapą prieš 70 metų sugulė daugiau kaip 130 Tėvynės apsaugos savanorių. Nors senokai į amžinybę išėjo jų tėvai, motinos, seserys, bet mūsų atminty liko jų ašaroti veidai, kančia ir viltis, kad sugrįš brangiausieji į namus, nes nežinojo ir žinoti nenorėjo, kad jie guli po šventa, pačių krauju aplaistyta Sedos žemele. Prisiminimais pasidalijo iš Kauno atvykęs Sedos mūšio dalyvis, trečios kuopos karys Algirdas Šukys. Jis tuomet sužeistas pakliuvo nelaisvėn. Į iškilmes atvyko ir būrelis rokiškėnų. Tarp jų buvo ir Sedos kautynių dalyvio Žilinsko dukra Alma. Kai žuvo tėvas, jai tebuvo du mėnesiai... Rokiškėnų vardu kalbėjo Ona Seibutienė. Iš Rokiškio pasimelsti, padėkoti likusiems gyviems kautynių dalyviams, padėti gėlių puokštę, nusilenkti kapui, kuriame ilsisi kilniausi Lietuvos sūnūs, atvyko Lietuvos šaulių sąjungos, Rokiškio krašto muziejaus, Bažnyčios ir „Caritas“ atstovai. Jie Rokiškio rajono ir visos Aukštaitijos žmonių vardu nuoširdžiai dėkojo sediškiams už puikiai suorganizuotą renginį, už visų sutiktų žmonių nuoširdumą, kapų priežiūrą. Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Liudas Gumbinas veikliausiems šauliams įteikė Šaulių sąjungos atkūrimo 25-mečio ženklus. Toks ženklas buvo nuvežtas ir į Mažeikių ligoninę sergančiam kautynių dalyviui Augustui Mylei. Minėjimo dalyviai vaišinosi kareiviška koše, apžiūrėjo Prano Trakinio šaulių kuopos transportą ir ginkluotę. Šventėje dalyvavo valdžios atstovai, tremtiniai ir buvę politiniai kaliniai. Renginį vedė Gediminas Jokubauskas.

Šiandien po Lietuvą klaidžioja karo grėsmė. Karių sielos prašo: būkite garbingi Tėvynės sūnūs, ginkite ją, kaip gynė protėviai. Neišduokite, narsūs Lietuvos sargybiniai, Tėvynės Lietuvos. Girdėkime šį šauksmą.

Albertas Ruginis,
Vanda Vasiliauskienė,
Alma Gintalienė

Mažeikių rajonas
Valiaus Kazlausko nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“