Naujakuriai
Grįžo į vaikystės kaimą Įkūrė parduotuvę,
kurioje galima paskaityti Bronius VERTELKA
| Į
vaikystės kaimą sugrįžusi jaunoji verslininkė Ingrida Kašėtienė įkūrė
parduotuvę, kuri labai reikalinga bendruomenei |
|
Kabelių parduotuvės pastatas |
Vos ne prieš pusšimtį metų iš gelžbetonio plokščių sulipdyta Kabelių parduotuvė
ne vienai pardavėjai gadino sveikatą. Sienos nelaikė šalčio, o palijus, kad nebraidytų,
turėdavo išdėlioti indus. Stogas buvo vos ne kaip rėtis. Pastatas vis prastėjo.
Visiškai nučiuro, kai čia įsikūrė alaus baras. Tada žmonės stengdavosi jį jau
iš tolo aplenkti. Išgirdęs, kad rajkooperatyvas Žemdirbių
globėjas parduoda pastatą, Kabelių bendruomenės pirmininkas Algis Petrošaitis
apie tai užsiminė Panevėžyje gyvenančiai savo dukrai Ingridai Kašėtienei. Kabeliai
jos mamos gimtinė. Visos Ingridos vaikystės vasaros prabėgo pas senelius. Jiems
mirus, mama su tėčiu atsikraustė čia gyventi. O Ingridai sukūrus šeimą ir sulaukus
jos pagausėjimo, vėl jų visos vasaros ir savaitgaliai likdavo Kabeliuose.
Kaip tik tuo metu I. Kašėtienė nedirbo. Išleidusi vaikus į mokyklą, o vyrą į
darbą, laukdavo jų grįžtančių. Rūpesčių pakako tvarkantis namuose, bet traukė
ir išeiti į žmones. Paskaičiavo, kad Kabeliuose ir jų aplinkiniuose kaimuose
gyvena apie 250 žmonių. Nors daugiausia pensininkai, bet yra jaunų šeimų, kai
kas važinėja dirbti į Panevėžį (iki jo 12 km). Norėjosi kažką gero padaryti.
Nusprendė Kabeliuose vėl atidaryti parduotuvę, kadangi kaimas tokio prekybos taško
neturėjo. Kad parduotuvės reikia, pritarė Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys. Registruojant
individualų verslą paramą suteikė Panevėžio rajono savivaldybė.
Įsigijus 1968 metais statytą namą, patirta daug vargo, teko įdėti nemažai lėšų.
Rimtas remontas vyko pusmetį. Apšiltino sienas, įstatė naujus langus. Būtinai
reikėjo keisti stogą. Dabar jis šlaitinis ir iš tolo džiugina. Vidaus apšildymui,
laikui bėgant, katilinėje pastatys krosnį. Dabar apsišildo elektra. Tai, kad šiandien
parduotuvėje yra jauku ir malonu į ją užsukti, savaitgalius ar šiaip laisvesnį
laiką tam atidavė Ingrida, tėvas ir statybininko specialybę turintis jos vyras
Vidmantas. Kabelių bendruomenė (pirmininkas Ingridos
tėvas A. Petrošaitis) neturi savo namų. Prie parduotuvės buvo sandėlis, todėl
jame nutarė įrengti salę. Maždaug 60 kvadratinių metrų erdvė bus tinkama bendruomenės
susirinkimams, per televizorių jaunimas galės žiūrėti sporto varžybas, bendrauti
su bendraamžiais. Juk Kabeliai neturi nei mokyklos, nei medicinos punkto, nei
pašto ar bibliotekos. Salė jau baigiama įrengti. Joje galės net švęsti gimtadienius,
pakviesti į gedulingus pietus. Parduotuvės savininkė I. Kašėtienė
tikisi čia įsirengti ir sau butą, tačiau sako, kad pirmiausia reikia loterijoje
laimėti milijoną. Jeigu būtina, nakvoja pas savo tėvus. Moteris patenkinta savo
verslu, nors neuždirba tiek, kad galėtų pasisamdyti pardavėją. Pati ir valytoja,
ir tiekėja, ir pardavėja. Tikrieji ir artimiausi jos padėjėjai, patarėjai tėvas
ir vyras. Dirbdama Ingrida nenuskriaudžia savo vaikų: sūnus antrokas, dukra
penktokė. Jokūbas dar lanko Ritos ir Ričardo Bakanauskų dainų ir šokių ansamblį
Pynimėlis, Anetė Panevėžio miesto muzikos mokykloje mokosi groti skrabalais,
todėl jų laisvalaikis būna užimtas ir turiningas. Jaunajai
verslininkei I. Kašėtienei yra artimi sodžiaus reikalai, ji turi Veterinarijos
akademijos baigimo diplomą. Dukrą irgi domina veterinarija. I. Kašėtienės senelis
kolūkių laikais dirbo veterinarijos gydytoju. Ingrida niekada nebuvo baltarankė.
Tėvų darže užsiaugina daržovių. Bulves, pieną stengiasi pirkti iš pažįstamų ūkininkų.
Verslininkė pykteli, jeigu išgirsta teigiant, kad šiandieniniame kaime gyvena
vien tinginiai ir girtuokliai. Kabeliai, anot jos, ramus, draugiškas kaimas,
jeigu kokia bėda ar nelaimė, kaimynai vieni kitiems padeda, po pamaldų Marijonavos
koplytėlėje ilgai nesiskirsto, bendrauja, o jeigu užgroja armonika, ir dainą užtraukia.
Kabelių gyventojai sugeba turiningas šventes organizuoti. O turėdami salę, jie
galės vaišintis iš namų atsineštais kulinariniais ar konditeriniais skanėstais,
gurkšnotiti kavą ar arbatą. Iš tiesų miela užsukti į Kabelių
parduotuvę. Joje ne tik ideali švara, bet ir kareiviška tvarka. I. Kašėtienė
sugebėjo išgyvendinti tai, kas kadaise buvo vos ne norma. Nematyti apie parduotuvę
besisukiojančių išgėrusių. Atėjusieji apsipirkti, gali joje prisėsti pailsėti
ar paskaityti. Tam stovi stalas ir keletas kėdžių. Laikraščių ir žurnalų atveža
parduotuvės savininkė iš Panevėžio, perskaitytų atneša jos tėvas. Užtat dažnas,
važiuojantis asfalto keliu per Kabelius, stabdo savo automobilį. Prastai atrodęs
namas šiandien vienas gražiausių pastatų gyvenvietėje.
Kabeliai, Panevėžio rajonas Autoriaus nuotraukos ©
2014 XXI amžius |