Maldos pusryčiai vienuolyne

TYTUVĖNAI. Kovo 11-osios rytą miestelėnai rinkosi į Tytuvėnų bernardinų vienuolyną. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-ųjų metinių proga čia buvo surengti maldos pusryčiai. Kelmės rajone maldos pusryčių iniciatorius buvo Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Račas. Jo paskatinti į pirmuosius maldos pusryčius tytuvėniškius sukvietė Vyrų katalikų brolija. Jos tikslas – suburti skirtingai mąstančius, nevienodus interesus turinčius miestelėnus, kad Dievo žodis pakviestų neužsidaryti savo kiaute, netapti kurčiu ir nebyliu, kad žmonės būtų sąjungininkais, bet ne priešininkais. Šiemet nutarta maldos pusryčius rengti vienuolyno refektorinėje salėje, kurioje daugiau nei du šimtmečius kasdien rinkdavosi broliai pranciškonai padėkoti Dievui už bendrystę ir kasdienę duoną. Piligrimų centro kolektyvas jau keletą dienų prieš šventę pradėjo ruošti senąją vienuolyno salę, galvojo, kaip po senaisiais skliautais sutalpinti čia neįprastai didelį svečių būrį.

Renginį režisavo ir vedė Monika Žukauskaitė, Tytuvėnų kultūros centro kolektyvų vadovė. Pusryčius malda pradėjo parapijos klebonas kun. Rimantas Žaromskis. Pranešimą parengė gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Mosėjus. Savanorystės tema kalbėjo regioninio parko direktorius Vytautas Stonys. Tikybos mokytoja Regina Vaičiulienė pristatė mokinę Emą Banaitytę, kuriai svarbios savanorystės idėjos. Tytuvėnų gimnazijos meno skyriaus mokiniai ir mokytojai susibūrimą paįvairino muzika ir giesmėmis. Maldos pusryčiuose dalyvavo ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė, Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas.

Džiugu, kad tytuvėniškiai neliko abejingi akcijai, pakvietusiai pinti trispalves draugystės apyrankes. Šventės išvakarėse mokiniai aplankė miestelio įstaigas ir jų darbuotojams padovanojo savo darbelius. Tarp pusryčių dalyvių galėjai matyti pasipuošusių trispalvėmis draugystės apyrankėmis, sagėmis. Džiugu, kad Lietuvos nacionalinės spalvos ne tik plazdančiose vėliavose, bet puošia ir išskiria mus, jos priimamos kaip šventės liudijimas.

Maldos pusryčių ištakos siekia 1942 metus, kuomet keletas JAV senato narių pradėjo neformalius susitikimus dalinantis Kristaus mokymu siekiant nuoširdaus bendravimo ir tarpusavio supratimo. Laikui bėgant ši tradicija iš Baltųjų rūmų pasklido valstijose, kur prie bendro stalo susėsdavo šerifas, klebonas, pastorius ir eilinis miestelėnas ar fermeris. Maldos pusryčiai vyksta be pompastikos, neutralioje, nuoširdžioje, visiems priimtinoje aplinkoje, kurioje visi gerai jaučiasi ir susikaupia maldai ir diskusijoms. Pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai Lietuvoje surengti Prezidentūroje, kai šalies vadovas buvo Valdas Adamkus. Vėliau ši idėja paskleista visoje Lietuvoje.

Renginys pradėtas malda, ja ir baigtas, vėliau aukotos šv. Mišios už Tėvynę, o Tytuvėnų kultūros centre surengtas meno kolektyvų koncertas.

Rūta Krencienė

Kelmės rajonas

© 2015 „XXI amžius“