Susitikimai

Pašauktas meilės ir dangaus

Pokalbis su Dusetose gyvenančiu parasparnių
sporto entuziastu, Švč. Trejybės bažnyčios giesmininku,
fotomeno mėgėju Tadu Grinevičiumi

Tadas Grinevičius

Neseniai apsigyvenote Dusetose, tačiau jau tapote gerai žinomas ir gerbiamas žmogus. Papasakokite trumpai apie save ir kokie keliai jus atvedė į Dusetas?

Turbūt niekam ne paslaptis, kad Dusetos garsėja savo giliomis bei gražiomis tradicijomis, aukštu kultūriniu bei meniniu lygiu. O kokie nuostabūs Sartai, Šventosios upės vingiai, miškų ir pievų platybės... Sunku atsispirti tokiai viliojančiai pagundai. Nuo mažumės mane traukė gamta, muzika, ramybė. Matyt, neatsitiktinai prieš ketverius metus vėjas mano pilotuojamą parasparnį atpūtė į Dusetas. Galbūt turėjo įtakos ir tai, jog čia ir mano artimiausio draugo tėviškė. Taip ir įleidau šaknis čia, miesto šurmulį iškeitęs į ramybę ir gamtos artumą. Džiaugiuosi, kad būdamas čia savo giesmėmis galiu užpildyti Dusetų bažnyčios erdves, kad turiu puikias sąlygas tobulėti parasparnių sporte, kad galiu miestelio žmonėms padėti netekties valandą.

Esate sportininkas – labai neįprastos sporto šakos atstovas. Papasakokite apie ją. Kodėl pasirinkote šią sporto šaką?

Dar būdamas mažas vaikas sapnuodavau, kaip užlipęs ant namo stogo mosuodavau rankomis tarsi paukštis sparnais ir pakildavau skrydžiui. Tvirtai tikėjau, kad mano svajonė skristi išsipildys, ir, matyt, pats Dievas mane nuvedė ten, kur skraido parasparniai beveik taip, kaip regėdavau save sapnuose. Šis sportas yra ne tik ekstremalus, bet ir labai romantiškas. Skirtingai nei motorizuotuose orlaiviuose, laisvame parasparnio skrydyje yra pasitelkiamos gamtos jėgos – saulė, vėjas, kylančios šilto oro srovės. Neveikiamas vibracijų ir pašalinio triukšmo aš susilieju su gamta, galiu suktis kartu su paukščiais ir stebėti nuostabų žemės, miškų, vandenų grožį iš viršaus.

Kokie didžiausi pasiekimai šioje sporto šakoje?

Esu Lietuvos bemotorių parasparnių sporto XC komandos narys. Atstovauju Lietuvai Pasaulio ir Europos čempionatuose, dalyvauju tarptautinėse varžybose, esu daugelio varžybų prizininkas bei nugalėtojas. Turėjau garbės pabūti ir Lietuvos parasparnių sporto čempionu. Užpernai iškovojau pirmą vietą neakivaizdinėse Lietuvos taurės varžybose, kurios vyko nuo pat ankstyvo pavasario ir iki pat spalio. Esu vieno neoficialaus ir dviejų oficialių parasparnių sporto rekordų savininkas. Ilgiausias mano nuskristas atstumas bemotoriu parasparniu yra skydis iš Birštono (pietinės Lietuvos dalies) į Latvijos centrinėje dalyje esantį Aglonos miestelį. Per šį skrydį įveikiau 256 kilometrų atstumą. Šiemet iš Italijos Alpėse vykusių varžybų parvežtas dar vienas svarus laimėjimas. Pirmą kartą Lietuvos bemotorių parasparnių sporto istorijoje Lietuvos pilotų komanda iš 28 dalyvavusių komandų iškovojo pirmąją vietą komandinėje įskaitoje.

Ar teko išgyventi sudėtingas, gyvybei pavojingas situacijas skraidant padangėse?

Parasparnių sporte gali įvykti nelaimė, jei tik būsi neatsakingas. Prieš skrydį ypatingai reikia išanalizuoti dienos orų prognozę, atidžiai apžiūrėti ar įranga, su kuria bus skrendama, yra tvarkinga, nes atsiplėšus nuo žemės tai daryti gali būti per vėlu. Kiekvienas parasparnio pilotas privalo turėti atsarginį parašiutą. Tai – tarsi angelas sargas, kuris lemtingu momentu gali apsaugoti nuo nelaimės. Per 10 skraidymo metų (t.y. maždaug per 1500 valandų ore) man yra tekę du kartus mesti atsarginį parašiutą: pirmą kartą – Kaukazo kalnuose, antrą – Lietuvoje, netoli Labanoro girios. Dėkui Dievui, traumų nepatyriau ir viskas baigėsi sėkmingai.

Dažnai jūsų balsą girdime Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje, jūsų atliekamos giesmės suteikia iškilmingumo šv. Mišių aukai. Profesionaliai dainuojate sudėtingiausius kūrinius. Esate artistiškas. Papasakokite, kur gavote tokį visapusišką muzikinį išsilavinimą?

Turbūt labiausiai turėčiau būti dėkingas savo tėveliams, kurie nuo pat mažens mane leido į muzikos mokyklą. Čia mokiausi solfedžio, chorinio bei solinio dainavimo, fortepijono specialybės. Vėliau, baigęs muzikos mokyklą, savo muzikinius gabumus tobulinau Kauno J. Gruodžio muzikos konservatorijoje. Dainavau „Saluto“ chore. Su šiuo choru, kuriam lig šiol vadovauja Ramutė Štreimikytė, tarsi pakilau į naujas muzikinės harmonijos aukštumas, patyriau dvasinį pakylėjimą. Surengėme daug muzikinių projektų, koncertų, dalyvavome dainų šventėse, konkursuose, vykome į užsienį. Taip jau susiklostė, kad, atvykus gyventi į Dusetas, su choru teko atsisveikinti ir savo sukauptą muzikinę patirtį dovanoti dusetiškiams.

Esate puikus fotografas. Tai – dar vienas jūsų talentas. Ar neplanuojate surengti savo fotografijų parodos – joje tikrai išvystume neįtikėtinų vaizdų...

Už tai vėl gi turėčiau būti dėkingas savo a. a. tėveliui Henrikui Grinevičiui. Jis buvo garsus Lietuvos kraštotyrininkas, domėjosi Lietuvos istorija, rašė straipsnius, rinkdavo fotografijas ir pats fotografuodavo įžymias miestų ir miestelių vietas, rengdavo įvairias pažintines ekskursijas po Lietuvą. Už nuopelnus jam buvo suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.

Pradėtą darbą norisi tęsti ir sekti tėvo pramintomis pėdomis. Todėl ateityje tikiuosi surengti fotografijų parodą iš paukščio skrydžio. Tai – nuostabiausi vaizdai, užfiksuoti kitu kampu, skrendant parasparniu. Jaučiu pareigą iš savo tėvelio rinkinio surengti nedidelę fotografijų parodą, kurioje dusetiškiai galėtų pažvelgti į senąjį miestelio veidą.

Tapote gerbiamo mūsų klebono kan. Stanislovo Krumpliausko pagalbininku. Ar nesunku suderinti tiek daug veiklos ir kas gyvenime jums svarbiausia?

Dėkoju Dievui ir likimui, kad gyvendamas Dusetose turiu garbės pažinti ir bendradarbiauti su mūsų klebonu kan. Stanislovu Krumpliausku. Tai – ne tik visada energingas, dvasingas, bet ir labai veiklus ganytojas, uoliai tarnaujantis Dievui ir savo dvasingumu užpildantis visų parapijiečių širdis. Turint tokį nuostabų žmogų visai šalia, visada norisi būti naudingu. Klebono iniciatyva išpuoselėta bažnyčia ir jos aplinka bei kiti atlikti dabai mane dar labiau skatina atrasti laiko bažnyčios ir Dusetų krašto žmonių labui. Meilė Dievui, pagarba ir pagalba artimui, sugebėjimas susilieti su gamta ir mokėti ją išsaugoti ateities kartoms – mano žemiška misija.

Tegul išsipildo didžiausia jūsų svajonė, tegul Aukščiausias jus saugo ir suteikia dar daugiau pasitikėjimo visuose jūsų darbuose.

Kalbėjosi Marija VARENBERGIENĖ

Dusetos, Zarasų rajonas

© 2015 „XXI amžius“