„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2015 m. gegužės 2 d., Nr. 2 (61)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Krašto garsintoja – vėl su knyga

Bendra nuotrauka atminčiai su rašytoja
Stase Valužiene, jos šeima, draugais,
rėmėjais ir Pagėgių savivaldybės
viešosios bibliotekos
bendruomene

Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų
draugijos moterų ansamblio
„Rambynas“ dainos. Priekyje –
rašytoja Stasė Valužienė
Astos Andrulienės nuotraukos

PAGĖGIAI. Viešojoje bibliotekoje įvyko Pagėgių krašto šviesuolės, rašytojos Stasės Valužienės kūrybos vakaras, kurio metu rašytojai suteiktas Pagėgių krašto garsintojos vardas.

Renginio metu pasitikta jau ketvirtoji rašytojos knyga „Po žaliais skėčiais“, skirta vaikams. 2005 metais išleista pirmoji – eilėraščių ir poemėlių vaikams knygelė „Atiteka upelis“, po ketverių metų, – 1998–2008 metais, parašyta aforizmų knygelė „Žodžiais į taikinį“, dar po ketverių, 2013-aisiais, – „Sugrįžk, saulele! Vaikystės paveikslėliai“.

Stasė Valužienė – žemaitė, gimė 1938 metais Skuodo rajone, Stripinių kaime, mokėsi Ylakių vidurinėje mokykloje, baigė Klaipėdos pedagoginę mokyklą. Pedagoge dirbo dvidešimt metų Telšių, Kretingos rajonuose, o nuo 1972 metų – Šilutės rajone. Pagėgiuose su vyru Petru Valužiu, veterinarijos gydytoju, dirbo Pagėgių veterinarinėje ligoninėje, išaugino du sūnus ir dukrą.

Paklausta, kas skatina, kas įkvepia šiandien ją kūrybai, rašytoja pasakojo: „Kurti skatino nuo mažens šeimoje matyta pagarba spausdintam žodžiui, mokslui, katalikiškiems senelių žurnalams. Penktoje klasėje pradėjau rašyti dienoraštį. Jame atsispindėjo gamtos vaizdai, metų laikai, tai, kas buvo matoma iš arti. Namuose visi mėgome Maironį. Namiškiams deklamuodavau jo eilėraščius. Skaičiau daug grožinės literatūros, kokią tik kur gaudavau. Susikaupusioms mintims išreikšti rašymą kaip hobį pasirinkau gana anksti ir vėliau, jau augindama savo vaikus. Pirmiausia dėkoju savo vyrui, kuris „leido“ ir skatino mane rašyti prisiimdamas dalį mano darbų. Jau seniai turiu „savo“ laiką, kurį skiriu tik kūrybai. Esu užrašiusi senų žmonių prisiminimus. Aplankiau jų apie trisdešimt. Prisiminimai buvo spausdinami laikraštyje „Klaipėda“. Rašau miniatiūras ir aforizmus. Miniatiūrų buvo išspausdinta laikraštyje „Šeimininkė“, o aforizmų – „Valstiečių laikraštyje“, „Ūkininko patarėjuje“, žurnale „Nemunas“. Esu Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, tad mano kūryba buvo spausdinta įvairiose rinktinėse. Planų turiu nemažai – kaupiasi gražus mano anūkų išsakytų, o mano užrašytų minčių pluoštas, tvarkau savo mamytės pasakojimus, kuriuos užrašinėjau, nes ilgą laiką gyvenome kartu, redaguoju ir savo aforizmų, miniatiūrų, eilėraštukų kraitę, ketinu išleisti ir tuos surinktus bei užrašytus senų žmonių pasakojimus“.

Rašytoja džiaugiasi ir didžiuojasi savo anūke, studente Viktorija Valužyte, kuri prasmingais grafikos darbais iliustravo paskutinę knygą „Po žaliais skėčiais“. Bibliotekoje renginio metu buvo parengta knygelės iliustracijų parodėlė, rašytoja ir anūkė pasidalijo mintimis apie bendros kūrybos džiaugsmą.

Rašytoją Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio vardu sveikino jo patarėja Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė linkėjo kūrėjai džiaugsmingų įkvėpimo akimirkų, o susirinkusieji rašytojos talento gerbėjai stebėjosi jos kūrybos žanrų, kuriuose ji vienodai stipri ir turi ką pasakyti skaitytojui įvairove. Jos ankstesnių knygų iliustratorės pagėgiškės – Lina Ambarcumian ir Virginija Karinauskienė – sakė, kad Stasės Valužienės kūrybinis žodis labai vaizdingas, labai pagavus ir dailininką lengvai įkvepia kūrybai ir neblogam rezultatui. Rašytojos draugės, kaimynai, jos kūrybos mylėtojai džiaugėsi gražia jos šeima, anūkais, kurie garsiai dalijosi prisiminimais apie vaikystėje patirtas močiutės pamokas, žavėjosi jos veikla ir sveikino su naujos knygos pasirodymu.

Renginio kulminacija – 2015 metais „Pagėgių krašto garsintojo“ nominacijos paskelbimas. Pagėgių viešosios bibliotekos bendruomenei suteikta garbinga pareiga – pasiūlyti kandidatūras šiam apdovanojimui gauti ir paskelbti Pagėgių krašto garsintojo vardą bei šiam asmeniui įteikti Jūratės Jablonskytės-Caspersen (Šveicarija) asmeninio fondo premiją.

Prieš dešimt metų bibliotekos darbuotojai sumanė „literatūrinio pavasario“ metu kasmet literatams teikti apdovanojimus įvairiose nominacijose – už literatūrinį debiutą, už pirmąją knygą, už svarų indėlį į krašto raštiją. Tačiau ilgainiui šis apdovanojimas transformavosi ir tapo gražiu Pagėgių kraštui nusipelniusių kultūros ir raštijos asmenybių pagerbimo bei apdovanojimo simboliu. Prieš aštuonerius metus, p. Jūratė Jablonskytė-Caspersen, viena aktyviausių Pasaulio lietuvių bendruomenės veikėjų (šiuo metu – Kultūros komisijos pirmininkė), Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, viešėdama Pagėgių viešojoje bibliotekoje ir sužinojusi, kad literatai apdovanojami tik simbolinėmis dovanėlėmis, pasiūlė „išauginti“ šį apdovanojimą, juk literatai garsina Pagėgių kraštą, dalyvaudami įvairiuose renginiuose, šventėse ne tik savo krašte, bet ir už jo ribų, tad pasiūlė pervardinti šią literatūrinę nominaciją į „Pagėgių krašto garsintojo“ nominaciją ir įsteigė piniginį prizą. Žinoma, p. Jūratė pateikė ir tam tikras sąlygas: biblioteka privalo pateikti jai nominantų (kandidatų) sąrašą su jų veiklos aprašymu, nuopelnų įrodymais – jų darbais, straipsniais, publikacijomis apie juos spaudoje, kitose žiniasklaidos priemonėse, atsiliepimais, rekomendacijomis. Tai – didelis ir kruopštus darbas, o visų pastangų dėka išrenkamas vienas asmuo, kuriam įteikiamas šis garbingas apdovanojimas.

Šiemet, jau aštuntąjį kartą, Pagėgių krašto garsintojos titulas ir pagėgiškės Jūratės Jablonskytės-Caspersen asmeninio fondo piniginis prizas įteiktas Pagėgių krašto šviesuolei, rašytojai Stasei Valužienei. Dėkodama už apdovanojimą ji sakė: „Šis vardas – didelis įpareigojimas garsinti savo kraštą – nelengva užduotis, bet kokia ji garbinga... Ačiū, kad manote, jog aš to verta...“ Tadas Girčius, paramos ir labdaros organizacijos „Meilė. Viltis. Tikėjimas“ vadovas, Stasės Valužienės šeimai padovanojo prabangų pianiną, kuriuo čia pat rašytojos anūkė Viktorija atliko muzikinę improvizaciją. Vakarą sušildė sveikinimų, linkėjimų, gėlių ir dainų, atliekamų Pagėgių neįgaliųjų draugijos (vadovė – Loreta Stašinskienė) moterų ansamblio „Rambynas“, didžiulė pageidaujančiųjų autografo eilė prie rašytojos stalelio nusidriekė per visą bibliotekos salę, o renginio vedėja Elena Stankevičienė sveikindama krašto šviesuolę, sakė: „Tikime, kad šis apdovanojimas Jums tikrai nėra padėka už visus gyvenimo nuopelnus ir nuveiktus darbus, o tik tarpinė stotelė, vedanti gražių, dar nesurastų klodų link. Miela rašytoja, mums buvo didelė garbė praleisti šį vakarą su Jumis. Geros sveikatos, šviesių minčių, o mes pasiliekame laukti Jūsų naujų knygų... Ačiū, kad Jūs esate“.

Elena Stankevičienė,
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija