Bendruomenėse
Nuskambėjo Dzūkų godos
Rūta Averkienė
|
Pasakorių varžytuvių dalyviai
|
Varėnos rajone dvi dienas skambiai aidėjo tradicinis, kas antrus metus vykstantis ir šiemet Etnografinių regionų metams skirtas folkloro festivalis Dzūkų godos, vyko įdomi konferencija Dzūkai ir jų artimiausi kaimynai, regioninės pasakorių varžytuvės, nuotaikingas koncertas, kuriame dalyvavo, tarmiškai kalbėjo ir dainavo atstovai iš visų Lietuvos regionų.
Festivalis prasidėjo Merkinėje konferencija Dzūkai ir jų artimiausi kaimynai, kurioje buvo kalbama ir diskutuojama apie dzūkų tarmės panašumus ir skirtumus su kitomis Lietuvoje vyraujančiomis tarmėmis.
Konferenciją gražiomis dainomis pradėjo Merkinės folkloro ansamblis Kukalis. Susirinkusiuosius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta ir Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra.
Pranešimą XXI amžiaus tarmių kaita ir tarmiškumo išsaugojimas skaitė profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja Danguolė Mikulėnienė. Apie Pietų aukštaičių ir gretimų šnektų kalbines nuostatas kalbėjo humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Programos skyriaus vedėja Vilija Ragaišienė. Pranešimą Punsko krašto jaunimo nuostatos savo šnektos atžvilgiu skaitė viešnia iš Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Birgelienė. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Asta Leskauskaitė kalbėjo apie tradicinės ir naujosios pietų aukštaičių šnektų ypatybes. Profesorius humanitarinių mokslų daktaras iš Vilniaus universiteto Vytautas Kardelis skaitė paskaitą Rytų aukštaičių vilniškių ir pietų aukštaičių tarmių panašumai bei skirtumai. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimo centro vyresnioji mokslo darbuotoja Vilija Sakalauskienė skaitė paskaitą Šis tas iš pietų aukštaičių ir vakarų aukštaičių kauniškių leksikos gretinimo.
Po konferencijos jos dalyviai buvo pakviesti į Varėnos kultūros centro Merkinės filiale vykusias Lietuvos regionų pasakorių varžytuves, kuriose dalyvavo 16 pasakorių iš Dzūkijos, Aukštaitijos ir Suvalkijos regionų. Komisija rinko Pasakorių pasakorių ir geriausią kiekvieno etnografinio regiono pasakorių. Geriausiu Aukštaitijos regiono pasakoriumi tapo Mykolas Kručas iš Jonavos, Suvalkijos regiono Simona Rinkevičiūtė iš Višakio Rūdos, Dzūkijos regiono Martynas Mockevičius iš Trakų rajono. Pasakorių pasakoriumi komisija išrinko dzūkę Živilę Malaškevičiūtę iš Liškiavos daugiafunkcinio centro.
Kitądien Marcinkonyse nuskambėjo baigiamasis folkloro festivalio Dzūkų godos koncertas, kuriame koncertavo kolektyvai iš visų Lietuvos regionų.
Baigiamąjį koncertą dzūkų tarme vedė Varėnos kultūros centro Marcinkonių filialo direktorė Rimutė Avižinienė ir Varėnos kultūros centro etnografė Lina Būdienė: Šiandien cia pas mus pasgodoc savo godas suskrido ne cik dzūkeliai, bet ir aukštaičiai, suvalkiečiai, žemaičiai ir Mažoji Lietuva, arba kitaip sakant šiandien susrinko in Marcinkonis visa Lietuva. Šiuo gražiu festivaliu siekiama atskleisti visų Lietuvos regionų savitumus, panašumus, skirtumus ir įvairiapusiškai parodyc jų savitų kultūrų, sakė renginio vedėjos.
Baigiamojo koncerto dalyvius dzūkiškai pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Man jau taip sutapo, kad prieš metus Seime teko svarstyti projektą, kad būtų paskelbti Etnografinių regionų metai. Kolegoms sakiau, kad yra labai svarbu išsaugoti tarmes, kulinarinį paveldą, dainas, etnografinius drabužius, svarbu, kad būtų puoselėjamas tęstinumas. Šiandien matau, kad visa tai skleidžiasi gražiais žiedais, kalbėjo meras.
Koncertą pradėjo šeimininkai Marcinkonių kaimo etnografinis ansamblis, vadovaujamas Rimutės Avižinienės, kitais metais švęsiantis 45 metų kūrybinės veiklos sukaktį.
Paskui į sceną vieni po kitų kopė ir savo krašto savitumą dainomis, šokiais, muzikavimu ir pasakojimais atskleidė net dešimt kolektyvų.
Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centro folkloro ansamblis Žibinyčia, vadovaujamas Žydrūno Rutkausko, parodė, kas Sūduvos krašte gražiausia ir geriausia. Po to koncertavo Alytaus miesto kultūros ir komunikacijos centro folkloro ansamblis Žvangucis, kuriam vadovauja Giedrius Griškevičius, o Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis Kupkėmis, vadovaujamas Almos Pustovaitienės, savo programą pristatė autentiška kupiškėnų tarme. Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblis Stadalėlė atliko ansambliečių pateiktą liaudies kūrybą Druskininkų krašto, Varėnos rajono dainas, pasakojimus. Svečiai iš Jurbarko, atstovavę Mažosios Lietuvos regionui, Jurbarko kultūros centro folkloro grupė Imsrė, kuriai vadovauja Birutė Bartkutė, pristatė Mažosios Lietuvos bei kraštiečių Antano ir Jono Juškų vienbalses jaunimo meilės ir šeimos dainas. Druskininkų Ryto gimnazijos folkloro ansamblis Racilukai, kuriam vadovauja Lina Dudulienė, padainavo dzūkų dainas, išmoktas iš garsių dainininkų Petro Zalansko, Agotės Žuraulienės ir Juzės Jurkonienės. Žilinų pagrindinės mokyklos mokytojų folkloro ansamblis, kuriam vadovauja Aušra Jachimovičienė, parodė programą Laiminga moterų vasara. Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis Taduja, kuriam vadovauja Osvaldas Gerbenis, dainavo Žemaitijos krašto dainas, grojo instrumentinę muziką. Koncertą baigė Alytaus rajono Daugų kultūros centro Alovės filialo folkloro ansamblis Susiedai, kuriam vadovauja Ramunė Miškauskienė.
Visi festivalio dalyviai buvo apdovanoti Varėnos rajono savivaldybės mero padėkomis ir garsaus Varėnos krašto medžio drožėjo Algirdo Juškevičiaus dūdelėmis bei tautodailininkės Laimos Saviščevienės surištais šiaudiniais paukštukais ir Žiūrų folkloro ansamblio vadovės Marcelės Paulauskienės knyga bei kompaktiniu disku.
Po koncerto Marcinkonių kultūros centre jo dalyviai linksminosi smagioje vakaronėje Marcinkonių etnografinės sodybos kieme.
Autorės nuotrauka
© 2015 XXI amžius
|