Bendruomenėse

Durpininkų miestelio jubiliejus

Prie paminklo durpininkui

EŽERĖLIS. 100 metų sukakties proga Ežerėlyje durpių įmonės „Klasmann Deilmann“ ir Kauno rajono savivaldybės pastangomis atidengtas paminklas durpininkui. Miestelyje buvo demonstruojama durpių kasimo technika, įvyko koncertas, į dangų pakilo oro balionas. Ežerėlis išgyveno ir pakilimo, ir nuosmukio akimirkų. Gyvenvietė ėmė kurtis 1915 metais, vokiečiams pradėjus kasti durpes. Vėliau durpyną valdė švedai, verslininkas Jasaitis, Kauno miesto savivaldybė, leidusi durpyno darbininkams statytis gyvenamuosius namus. Per Antrąjį pasaulinį karą Ežerėlyje naciai buvo numatę įkurti romų getą. Po karo durpynas priklausė Maskvos elektros stočių ministerijai. Rekonstravus ir išplėtus durpių įmonę, gyvenvietė išaugo į durpininkų miestelį. 1946–1952 metais Ežerėlio apylinkėse aktyviai veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai. Nemažai ežerėliečių šeimų buvo ištremta. Pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais miestelį buvo apėmusi apatija. Čia stūksojo daug apleistų pastatų, labai trūko darbo vietų, o biblioteka glaudėsi dviejų kambarių bute, daugiabučiame name.

Ežerėlyje yra geriausiai dirbantis Lietuvoje kultūros centras, kuriam vadovauja Inutė Strašinskienė. Ežerėlyje atsirado patogesnės erdvės bendruomenės namams, pagražėjo bažnyčia, įrengtas sporto aikštynas. Miestelyje daug sportuojančio jaunimo, ypač aktyvus kartingų klubas. Artūro Kuzmicko vadovaujama ežerėliečių bendruomenė pirmoji rajone įgyvendino saugios kaimynystės programą. Kitas gražus pavyzdys – ugniagesių komandos, verslininkų, savivaldybės ir bendruomenės pastangomis suremontuota senoji Ežerėlio gaisrinė.

Šventėje apsilankęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas „Klasmann Deilmann Ežerėlis“ direktoriui Giedriui Kavaliauskui ir „Klasmann Deilmann Lietuva“ generaliniam direktoriui Kazimierui Kaminskui padovanojo buvusio ežerėliečio, Nacionalinės premijos laureato Antano Sutkaus fotografiją „Barakas“, atspindinčią Ežerėlio gyvenimą 1959 metais.

Kauno rajono savivaldybės informacija

© 2015 „XXI amžius“