|
Krekenavos regioninio parko gamtos slėpiniai
Bronius VERTELKA
|
|
Šalia parko lankytojų
centro apžvalgos bokštas
|
|
|
Regioninio parko teritorijoje
Pašilių stumbrynas
|
|
|
Ekspozicijoje šimtametis
Vinco Svirskio kryžius
|
Krekenavos apylinkės viena gražiausių Lietuvos vietovių, kur tikrai verta pasidairyti. Tokių kvapą gniaužiančių gamtos vaizdų kažin ar sutiksi išvykęs į užsienio šalis. Krekenavos regioninis parkas įsteigtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Bendras parko, esančio Panevėžio ir Kėdainių rajonuose, plotas beveik 12 tūkstančių hektarų.
Visos Krekenavos regioninio parko vertybės sukeltos į vieną ekspozicijos salę. Pagrindinė jos tema Nevėžio upės senvagių įvairovė. Tai apžiūrėjus, norisi šūktelėti: Kaip čia nuostabu. Ekspozicinė juosta lankstosi per visą patalpos erdvę tarsi upelis, vienur sukantis į kairę, kitur į dešinę, žemyn ir aukštyn, palikdamas senvages ir užutekius. Informacija pateikiama įdomiais pasakojimais, iliustruotais išraiškingais vaizdais, atspindinčiais charakteringiausius Nevėžio vidurupio senslėnio kraštovaizdžio bruožus. Ekspozicijos erdvėse vaizdžiai ir patraukliai supažindinama su parko augalija bei gyvūnija, pasakojama apie žmonių gyvenimą prie Nevėžio: piliakalnius, dvarus, kaimus ir miestelius, vandens malūnus, įžymius žmones. Informaciniuose terminaluose įdėta platesnė aiškinamoji medžiaga apie senvagių susidarymą, pažintinio turizmo galimybes. Edukaciniai animaciniai siužetai parodo, kaip negalima elgtis gamtoje, kokia žala padaroma gamtai neatsakingu elgesiu. Lankytojų laukia unikali pažintis su parko simboliu stumbru, apie šių miško galiūnų gyvenimo ypatumus viename iš ekranų rodomas videofilmas. Ekspozicijoje panaudoti būdingi gamtos garsai, kvapai. Stiklo pertvaroje įkomponuoti parke surinkti augalai. Eksponuojamas Krekenavos krašte gyvenusio ir kūrusio žymiausio Lietuvos liaudies menininko Vinco Svirskio išdrožtas šimtametis kryžius. Jo kūrybos palikimas daugiau nei 200 originalių kryžių ir koplytstulpių.
Vestibiulyje ant sienų lankytojams nupieštos rodyklės, rodančios, kur reikia eiti. Sienos dekoruotos parke gyvenančių gyvūnų ir augalų siluetais, kurie žaismingai apsigyvena visoje patalpoje. Ant grindų ir lubų priklijuoti gyvūnų pėdsakai, vedantys į ekspoziciją. Originali savo idėja ekspozicija skatina gilesnį lankytojų susidomėjimą gamta, krašto istorija, tradicijomis.
Medžiagą ekspozicijai kaupė parko direkcijos darbuotojai. Apie porą metų rinko nuotraukas ir tekstus, ieškojo, kas padarytų nuotraukų iš paukščio skrydžio (be jų nebūtų tokia vertinga ekspozicija). Projektą parengė ir vykdė UAB Ekspozicijų sistemos.
Ekspoziciją lanko Panevėžio ir Kėdainių mokyklų moksleiviai, aplinkinių kaimų gyventojai. Sulaukiama svečių iš užsienio nemažai jų buvo iš Latvijos, užsuko iš Estijos pėsčiomis keliaujanti mergina, buvo lankytojų iš JAV ir net Japonijos. Keliauninkai kartu aplanko ir mažosios bazilikos titulą gavusią, netoliese stovinčią Krekenavos Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, garsėjančią stebuklingu Dievo Motinos paveikslu ir Žolinės atlaidais. Krekenavoje gyvenusį Maironį įkvėpė apylinkių gamtos grožis, didingumas, ramybė.
Nevėžio senslėnis didžiausia Lietuvos vidurio žemumos kraštovaizdžio vertybė, lyg atverta upės istorijos knyga. Upė čia išraito įvairias kilpas. Daugybė pasagos pavidalo senvagės liekanų atsirado ilgainiui keičiantis upės vagai. Potvynių metu Nevėžis plačiai išsilieja ir apsemtų pakrančių pievose palieka daug dumblo bei suformuoja daugybę netaisyklingos formos ežerokšnių, kūdrų. Mažai žmogaus pertvarkytas Nevėžio senslėnio kraštovaizdis poledynmečio laikų palikimas. Nevėžio slėnyje bei jo intakų upelių slėniuose yra išlikusių natūralių pievų. Jos labai svarbios, visur sparčiai nykstančios, itin saugotinos. Čia auga retos augalų rūšys boloninis katilėlis, raudonžiedis berutis, tuščiaviduris rūtenis, šalmuotoji gegužraibė. Kai kur skrajoja drugiai juodieji apolonai. Nevėžyje ir jo intakuose gyvena slapukės ūdros, gausu bebrų, peri daug įvairių paukščių.
Pernai šalia lankytojų centro iškilo 30 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Pasikėlus į 25 kvadratinių metrų aikštelę, giedrią dieną galima matyti aplink maždaug 10 km spinduliu. Kviečia pasivaikščioti Pažintinis Gringalių miško takas. Žilą senovę mena įspūdingo dydžio ir grožio Bakainių piliakalnis. Čia iškirsti menkaverčiai želdiniai, įrengti takai, laiptai, apžvalgos aikštelės, suoliukai. Regioninio parko ir draustinių ribas žymi riboženkliai. Prie lankomų objektų sutvarkytos prieigos (įrengti takeliai, laiptai, tilteliai), pastatyti informaciniai stendai. Ir dar daug patogumų laukia, atvykus susipažinti su parko vertybėmis. Tai puiki vieta turiningam poilsiui.
Dobrovolės kaimas,
Panevėžio rajonas Autoriaus nuotraukos
© 2015 XXI amžius
|
