„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2015 m. rugsėjo 4 d., Nr. 6 (65)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių atminimo suoleliai

Vilkijoje suolelį šventina
klebonas kun. Virgilijus Dudonis

Prie paminklo Vandžiogaloje

Prie paminklo Čekiškės valsčiaus
Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams

Prie paminklo Vandžiogalos
valsčiaus Vyčio Kryžiaus ordino
kavalieriams susirinko daug žmonių

VILKIJA. Liepos 26-ąją, sekmadienį, čia atidengtas prasmingas paminklas – suoliukas Vyčio Kryžiaus kavalieriams, Lietuvos savanoriams, kovojusiems už Lietuvos laisvę. Tai – ketvirtasis iš dvylikos atminties ženklų, numatytų pastatyti visame Kauno rajone, įvairiose gyvenvietėse, iš kurių kilę tautos didvyriai. Suolelyje iškalti šešių Vilkijos savanorių, Vyčio Kryžiaus kavalierių, vardai, taip įamžinant šio krašto 1919–1920 metų laisvės kovotojus – Balį Gembecką, Adolfą Kačenauską, Povilą Kriaučiūną, Stasį Kuzmicką, Kazį Simonaitį, Joną Blusevičių. Paminklinį suolelį pašventino Vilkijos Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Virgilijus Dudonis.

„Nepriklausomybės kovų dalyviai mums – šviesos orientyrai. Iš jų gyvenimų galima mokytis, juos kelti gražiu pavyzdžiu jaunimui. Jų auka mus atvedė į šiandieną, kai esame stiprūs, orūs ir nepriklausomi“, – atidengdamas suolelį kalbėjo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Seimo narys Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Gurskas, viena iš suolelio autorių – architektė Violeta Beigienė – ir pagrindinis mecenatas AB ,,Vilkijos ūkis“ direktorius, Česlovas Tallat-Kelpša. Šventėje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanoriai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Vilkijos skautai. Itin jaudinanti ir prasminga ši šventė buvo joje dalyvavusiai vieno iš akmenyje įamžintų tautos didvyrių – Kazio Simonaičio – anūkei Zitai Vaitkevičienei.

Vilkijos seniūnas Arūnas Bačiūnas padėkojo visiems, prisidėjusiems prie to, kad miestelyje iškiltų šis pagarbos ženklas.

VANDŽIOGALA. Rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, čia vyko Amatų diena ir paminklo – suoliuko Vyčio Kryžiaus kavalieriams, Lietuvos savanoriams, kovojusiems už Lietuvos laisvę, – atidengimo ceremonija. Suolelyje iškalti keturi Vandžiogalos savanorių, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių, vardai, taip įamžinant šio krašto 1919–1920 metų laisvės kovotojus. Tai – Stasys Mačiulis, Adomas Norvaišas, Juozas Raukevičius ir Petras Pūras. Tai – penktasis iš dvylikos atminties ženklų, numatytų pastatyti Kauno rajone.

Paminklinį suolelį pašventino Vandžiogalos Šv. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Skaidrius Kandratavičius.

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Seimo narys Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, mero pavaduotojas Jonas Gurskas.

„Kiekvienas Kauno rajone atidengtas suolelis primena mums Nepriklausomybės kovų dalyvius. Jų auka mus atvedė į šiandieną“, – atidengdamas suolelį kalbėjo Kauno rajono meras V. Makūnas ir įteikė padėką Vandžiogalos seniūnui Vytautui Šniaukai, daug prisidėjusiam prie to, kad miestelyje atsirastų šis reikšmingas paminklas. Kūrybiniais džiaugsmais kuriant suolelį pasidalino architektė Violeta Beigienė.

Paskui svečiai ir žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su tradiciniais krašto amatais: vilnos vėlimu, juvelyrika, pynimu iš vytelių, raugo keramika, vytinių juostų pynimu, tapyba. Norintys galėjo degustuoti ir įsigyti tradicinių žolelių arbatos. Koncertavo Trakų, Vilniaus ir Kauno rajonų meno kolektyvai.

ČEKIŠKĖ. Rugpjūčio 16 dieną čia vykusioje Žolinių šventėje buvo atidengtas suolelis – paminklas, skirtas Čekiškės valsčiaus Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams pagerbti, – šeštasis iš dvylikos suolelių, kuriuos numatyta pastatyti Kauno rajone. Ant suolelio iškalti narsių 1919–1920 metų laisvės kovotojų Jono Ivoškos, Petro Lušio, Antano Tutlio, Juozo Ugianskio, Jono Valaičio ir Vlado Žutauto vardai.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Paskui žmonės galėjo pasigrožėti lauko gėlių puokštėmis, kurias kūrė Čekiškės ,,Kraitė“, neįgaliųjų draugija ir Čekiškės laisvalaikio salės darbuotojos.

Apžiūrėję puokštes, čekiškiečiai ir svečiai susirinko prie suolelio-paminklo. Sveikinimo bei padėkos žodžius tarė Seimo narys Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės vicemeras Kęstutis Povilaitis, ministro pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas, Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavedskas ir laisvės kovotojo Antano Tutlio dukra Stasė Nekrošienė. Jie iškilmingai atidengė suolelį, o jį pašventino Čekiškės klebonas kun. Gintautas Kabašinskas.

Apie kiekvieną, įamžintąjį paminkle, trumpai papasakojo Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos istorijos mokytoja Eglė Simonaitienė.

Kad 6-asis Kauno rajono suolelis-paminklas atsidurtų ir šiame miestelyje, reikėjo nemažai mecenatų. Jais tapo: Z. ir A. Rimkevičiai, D. ir E. Brazauskai, N. ir A. Nesteckiai, R. ir M. Zavedskai, A. ir S. Urlikiai, G. ir K. Dornykai ir S. Nekrošienė.

Suoleliai su įrašytais pakaunės krašto karžygių vardais anksčiau buvo pastatyti Garliavoje, Raudondvaryje ir Zapyškyje, o šią vasarą – Vilkijoje, Vandžiogaloje ir Čekiškėje. Tai primena Viliaus Kavaliausko knygą „Pakaunės krašto karžygiai“. Tokie paminklai padeda puoselėti istorinę atmintį, skatina pagerbti į Lietuvos kariuomenę 1919 metais išėjusius šimtus pakaunės gyventojų – Garliavos, Babtų, Čekiškės, Raudondvario, Vandžiogalos, Lapių, Vilkijos, Zapyškio vyrų ir moterų. Kauno krašto savanorių sąraše – mažiausiai 645 pavardės. Net 96 iš jų yra pelnę Vyčio Kryžius.

Pagal Kauno rajono savivaldybės ir Čekiškės parapijos  informaciją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija