Narsiųjų partizanų takais

Grupė žygio dalyvių prie paminklo žuvusiems partizanams

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Alytaus apskrities taryba pakvietė žmones dalyvauti garbingame žygyje „Dainavos apygardos partizanų takais“. Atvyko ne tik Alytaus krašte gyvenantys, bet buvo ir iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šilalės bei kitų vietovių.

Renginys prasidėjo Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje už žuvusius partizanus ir tremtinius aukotomis šv. Mišiomis. Paskui seirijiškė Nijolė Lepeškienė susirinkusiesiems papasakojo apie partizanų tikslus, jų kovą už nepriklausomą Lietuvą. Prisiminta, kad ginti laisvės daugiausia išėjo kaimo vaikinai. Daugelis jų, dar visai jaunų, žuvo, ir išniekinti jų kūnai gulėjo aikštėse, stribynų kiemuose, žvyrduobėse.

Iš Seirijų mašinų kolonos važiavo į Bestraigiškės mišką prie bunkerio. Susirinkusius sveikino Lazdijų rajono mero pavaduotojas Gintautas Salatka. Partizanų žūties vietoje prasmingą kalbą pasakė pulkininkas Arūnas Dudavičius. Prie 2015 m. rugpjūčio 12 d. atidengto buvusio partizanų bunkerio A. Dudavičius padėkojo Šlavantų seniūnei Julijai Maziukienei, partizanams Vytautui Žilioniui, Česlovui Burneikai, rajono savivaldybės merui Artūrui Margeliui ir visiems geriems žmonėms, patarusiems ir padėjusiems įrengti bunkerį. Kalbėtojas priminė, kad atkurta autentiška bunkerio išvaizda. Čia 1951 m. rugsėjo 27 d. NKVD pasaloje buvo nužudyti 6 Lietuvos partizaninio karo dalyviai: Dainavos apygardos vadas Juozas Gegužis-Diemedis, Šarūno rinktinės vadas Bronius Šalaševičius-Žilvitis, Šarūno rinktinės vado pavaduotojas Gediminas Urmanavičius-Pavasaris, Antano Juozapavičiaus tėvūnijos I būrio vadas Bolius Vailionis-Narsuolis, Mindaugo tėvūnijos I būrio vadas Stasys Krukonis-Žvaigždikis, Mindaugo tėvūnijos II būrio vadas Algirdas Salinis-Skirmantas. Partizanus išdavė ir saugumiečius bei NKVD kariuomenę atvedė Bronius Saveikis-Klajūnas, buvęs bendražygis, užverbuotas sovietinio saugumo Lenkijoje. Jam talkinant buvo suimta 13 ryšininkų ir rėmėjų, nukauta 15 partizanų. Prie bunkerio žuvo Juozas Gegužis-Diemedis, Bolius Vailionis-Narsuolis, Algirdas Salinis-Skirmantas. Bunkeryje buvo ir priešinosi su ginklais Bronius Šalaševičius-Žilvitis, Gediminas Urmanavičius-Pavasaris, Stasys Krukonis-Žvaigždikis. Apsupę bunkeryje partizanus čekistai laukė pastiprinimo iš Alytaus NKVD kariuomenės. Kai ji atvyko, buvo atidarytas bunkeris ir partizanai kviečiami pasiduoti. Vyko mūšis. Čekistai įmetė į bunkerį prieštankines granatas ir susprogdino bunkeryje nepasidavusius partizanus.

Juozas Karpavičius-Medelis, užverbuotas NKVD, partizanavo nuo 1949 metų ir padėjo nužudyti Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadus Rimvydą, Vieversį ir Laimę. Iki 1953 metų gegužės, jam dalyvaujant, buvo nužudyti ir paimti į nelaisvę 28 Dainavos apygardos partizanai.

Šiame žygyje dalyvavo daug jaunų žmonių. Gražiai susidraugavo jaunieji Alytaus, Varėnos, Lazdijų šauliai, savo jaunais patriotais džiaugiasi Lazdijų r. M. Gustaičio ir Šventežerio mokyklų mokytojai. Savo mokiniais didžiuojasi mokytoja Audronė Pileckienė ir jos vyras Kęstutis Pileckas – jaunųjų šaulių vadas.

Liškiavoje prie perlaidotų partizanų kapų apie partizanų meilę Lietuvai, jų kovas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kalbėjo alytiškis Alfonsas Vitkauskas, literatė Emilija Krušinienė paskaitė šia proga parašytą savo eilėraštį, Liškiavos vidurinės mokyklos aštuntokė Gintarė Barišauskaitė sužavėjo dzūkų tarme paporinta poringe apie Liškiavą (jos mokytoja – Marijona Gervelienė).

Aplankytas Liepiškių sodžius, sustota prie paskutinės partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietės. Kalbėjo Adolfo Ramanausko dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Pavalgiusių gardžios kareiviškos košės laukė Merkinė. Aplankytas, pagerbtas kryžių kalnelis. Emocingai, teisingai, dalindamasis išgyvenimais kalbėjo Norilsko tremtinys Vytautas Kaziulionis. Gražu, kad šiame svarbiame renginyje dalyvavo Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Vidas Mikalauskas, Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų merai, pavaduotojai, Alytaus švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. Jie tarė gerą žodį susirinkusiesiems.

Perlojoje visi džiaugėsi, stovėdami prie Vytauto Didžiojo paminklo. Buvo labai gera žinant, kad jis čia, Perlojoje, visais laikais liko nenugalimas.

Visuose sustojimuose, partizanų žūties pagerbimo vietose aidėjo salvės, žydėjo padėtos gėlės, degė žvakelės, skambėjo partizanų ir tremtinių dainos. O jas dainavo Alytaus, Lazdijų, Perlojos jaunimo chorai.

Žygio organizatoriams Stasei Tamašauskienei, Mildai Viskantaitei-Zaveckienei, Gintarui Lučinskui, Alfonsui Vitkauskui, Vytuoliui Valūnui, Julijai Maziukienei, Skirmantui Valatkevičiui, Gintautui Kazlauskui ir Antaninai Urmanavičienei įteikti padėkos raštai ir dovanos.

Šį gražų patriotinį renginį vedė Milda Viskantaitė-Zaveckienė.

Antanina Urmanavičienė

© 2015 „XXI amžius“