Įteikta dvidešimtoji Ievos Simonaitytės premija

AGLUONĖNAI. Čia vykusiame renginyje „Tau – Didžioji Ieva – 119“ sausio 22-ąją paskelbti 20-osios rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laureatai. Ji įteikta KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojams, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojams humanitarinių mokslų daktarui Martynui ir jo žmonai Marijai Purvinams už dėmesį I. Simonaitytės gimtinės istorijai, už Mažosios Lietuvos krašto etnografijos ženklų fiksavimą ir tyrimus bei jų publikavimą mokslo leidiniuose. Premijos laureatus pasveikino mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos nariai Regina Kernagienė, Rasa Petrauskienė, Albinas Klizas, Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Donatas Jankauskas, Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis, Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė, Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė, gausus būrys kultūros darbuotojų, ankstesnieji premijos laureatai ir kiti, kurie tradiciškai kasmet susirenka švęsti I. Simonaitytės gimtadienio ir pagerbti kurio nors krašto šviesuolio ar nusipelniusio Klaipėdos kraštui savo kūryba ir tyrimais.

Marija ir Martynas Purvinai su dviračiais apkeliavo bene visą šalį tyrinėdami senuosius Lietuvos kaimus ir liaudies architektūrą, urbanistiką, kraštovaizdį, fiksuodami, piešdami ir fotografuodami etnografines sodybas ir statinius, senas kapines ir įdomesnius antkapius jose. Už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą jiems skirta prestižinė 1992 metais įsteigta Jono Basanavičiaus premija. M. Purvinas ir M. Purvinienė savo darbais daug prisidėjo, kad Mažosios Lietuvos kultūros paveldo rekonstravimas būtų paremtas faktais, o gaivinama ir tęsiama tradicija būtų autentiška. 2010 metais išleista tyrėjų parengta monografija „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai. I knyga“. 2011 metais pasirodė M. Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“, parengta Mažosios Lietuvos enciklopedija. Mokslininkai daug prisidėjo ir prie simbolinio Mažosios Lietuvos panteono kūrimo – 1990 metais M. Purvinienė sumanė pastatyti simbolinį paminklą iškiliausiems Mažosios Lietuvos žmonėms ir kartu su vyru bei kitais bendraminčiais kūrė Bitėnų-Rambyno kapinaičių panteoną. 2015-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų pirmoji laukta Martyno Purvino knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Dėkodami už įvertinimą abu mokslininkai sakė, kad tiki, jog jų darbai bus naudingi jaunajai kartai, galbūt turės naudos ir tolimesniems turtingos Mažosios Lietuvos kultūros tyrimams.

Renginį papuošė vokalinio kvarteto iš Klaipėdos „Cappella‘A“ dainos, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro balerinos Aleksandros šokis ir vedėjų Ernestos ir Domininko skaitomos ištraukos iš I. Simonaitytės romano „Aukštujų Šimonių likimas“ ir kitų kūrinių.

Daiva Beliokaitė

Klaipėdos rajonas

© 2016 „XXI amžius“