Pasvaliečiai trokšta patirti Dievo gailestingumą
|
Prie Krekenavos Mažosios Bazilikos
Gailestingumo durų. Dešinėje
klebonas kun. dr. Gediminas
Jankūnas, kairėje Panevėžio
vyskupo generalvikaras
kun. Eugenijus Styra, antras
iš kairės vyskupas Jonas Kauneckas
|
|
Procesijos priekyje
kun. Miroslavas Anuškevičius
|
|
Procesijos priešakyje Jėzus
atjojo ant asiliuko į Jeruzalę
|
|
Pasvalio katalikių moterų renginys
Gailestingumo darbai kūnui ir sielai
|
|
Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo
bažnyčios altorius
|
Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos, Marijos legiono maldininkai (iš Daujėnų, Krinčino, Pasvalio, Pušaloto, Saločių, Skrebotiškio parapijų ) bei Lietuvos katalikių moterų sąjungos Pasvalio katalikių moterų draugijos narės, laukdami Velykų Kristaus prisikėlimo šventės, kovo 15 dieną susirengė keliauti į Krekenavą. Prisijungė ir viešnios maldininkės iš Biržų. Drauge keliavo Pušaloto parapijos altaristas kun. jubil. Albinas Pipiras. Vykome su geradario ūkininko iš Girsūdų kaimo (Pasvalio r.) autobusu. Jį vairavo pats šeimininkas žmogus, kuris visuomet pagarbiai elgiasi su kiekvienu, o ypač su senyvo amžiaus žmogumi. Keliaudami kalbėjome Dievo gailestingumo vainikėlį, Gailestingumo litaniją, rožinio Kančios slėpinius, Švč. Mergelės Marijos litaniją. Meldėmės už Popiežių Pranciškų, dvasininkus, vienuolius, savo krašto bei Lietuvos knygnešius, ligonius, vargstančius, geradarį Petrą ir jo šeimą, savo šeimų narius, mirusiuosius, už Tėvynę Lietuvą bei taiką visame pasaulyje. Atvykę į Krekenavos Mažąją Baziliką, dalyvavome dvejose šv. Mišiose.
Votyvą aukojo Bazilikos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas. Jis homilijoje kalbėjo apie tai, kad Dievas mus sukūrė gerus be nuodėmės. Kodėl matome tiek daug blogybių? Karai, badas, narkomanija, alkoholizmas, prostitucija, nelaimės šeimose vyksta dėl mūsų nuodėmių, nusigręžimo nuo Dievo, kuris mirė ant kryžiaus už mūsų nuodėmes. Jėzus buvo panašus viskuo, išskyrus nuodėmę. Kai kas stebisi, kad Jėzus, būdamas žmogus, išliko nepaliestas nuodėmės. Taip buvo todėl, kad jis stengėsi likti visiškai susivienijęs su dangaus Tėvu ir vykdyti jo duotą misiją. Jėzus niekada nenukrypo nuo šio tikslo ir nepasuko lengviausiu keliu, neieškojo galios, garbės ir turtų. Žmonių nuodėmės niekada nepalaužė Jėzaus dvasios, jis niekada neatsigręžė prieš juos, siekdamas pykčio ar keršto. Baigdamas homiliją, klebonas Gediminas kvietė ieškoti Viešpaties bei patirti Jo gailestingumą. Po Votyvos vyko rožinio malda bei adoracija prie Švč. Sakramento.
Sumos šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo Panevėžio vyskupo generalvikaras kun. teol. lic. Eugenijus Styra ir kun. Albinas Pipiras.
Vyskupas emeritas homilijoje daug vietos skyrė nuodėmei ir gailestingumui, pateikė pavyzdžių iš šv. Teresėlės bei savo paties gyvenimo. Vyskupas kalbėjo apie tai, kad Gavėnia labiau susitelkusi į Kristaus kančią, jo septynias žaizdas. Eidami Kryžiaus kelią tikrai pajusime Velykų džiaugsmą, jeigu įsigyvensime į Kristaus kančią. Juk Prisikėlimas įvyko po labai skaudžios kančios, kai Kristus buvo suniekintas. Kristaus kančios kelio apmąstymas skirtas pagilinti tikėjimui, ryšio su Jėzumi Kristumi, jo motina Mergele Marija sustiprinimui.
Po šv. Mišių klebonas Gediminas padėkojo visiems, kurie kartu šventė iškilmę, ir pakvietė agapei į tvartelį katalikiškos bendruomenės namus. Išeidami iš Bazilikos surašėme ant lapelių atliktus gailestingumo darbus kūnui ir sielai, dėjome juos prie nukryžiuoto Kristaus kojų. Norėdami palengvinti jo kančią, kirpome nuo erškėčių vainiko spygliukus ir vežėmės į namus. Spygliukų gabaliukus dalinome savo šeimos nariams, kad ir jie savo darbais liudytų Dievo kančią ir gailestingumą. Agapėje vaišinomės savo lauknešėlių vaišėmis bei krekenaviškių sriuba. Maloniai aptarnavo Krekenavos jaunimas. Išvykstančius namo palaimino klebonas kun. G. Jankūnas.
Kovo 16 dieną Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos maldininkai rinkosi maldai į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kalbėjo Garbės slėpinius ir Gailestingumo vainikėlį, pasimeldė už ligonius, iškeliavusius į amžinybę dvasininkus, vienuolius, vienuoles, Gyvojo rožinio draugijos maldininkus, knygnešius. Šv. Mišias aukojo dvasinis vadovas vikaras kun. Miroslavas Anuškevičius. Po šv. Mišių jis pakvietė į filmo Sala stebėjimą ir aptarimą. Šis filmas suteikė gilių pamąstymų apie žmogaus kelius į atgailą bei Dievo meilės ir gailestingumo galybę.
Kovo 19 dieną rytinėse šv. Mišiose pagarbinome šv. Juozapą Šventosios šeimos globėją. Paskui Pasvalio Neįgaliųjų centre vyko renginys Gailestingumo darbai kūnui ir sielai. Prie Gavėnios valgiais padengtų stalų renginys prasidėjo maldomis už ligonius bei iškeliavusias į amžinybę moteris. Paskui vyko literatūrinė kompozicija, parengta pagal kun. Edmundo Rinkevičiaus poezijos knygelę Vilties sparnai bei leidinuką Žodis tarp mūsų. Programą papuošė Gyvojo rožinio draugijos maldininkė Vilma Gaigalaitė ir atliko giesmes pritariant gitarai. Vyko diskusija Gailestingumo darbai kūnui ir sielai. Moterys dalijosi nuomonėmis šia tema. Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos psichologė, Pasvalio Gyvojo rožinio draugijos maldininkė Vilma Gaigalaitė pasidalijo įspūdžiais iš kelionės po Kiprą. Sužinojome, kad didžiausias Kipro miestas Nikosija vienintelė pasaulyje sostinė, kaip ir Kipro valstybė yra padalinta į dvi dalis pietinę graikišką ir šiaurinę turkišką. Vilma papasakojo apie Larnaką bei apie šv. Lozorių ir aplankytą jo kapą šiame mieste, sakė, kad ši kelionė jai padėjo pagilinti krikščioniško tikėjimo tiesas bei pajusti Dievo gailestingumo prasmę.
Aldutė Grabskienė supažindino su velykinių kiaušinių marginimo būdais, moterys giedojo giesmes.
Kovo 20 dieną nešini kadagio puokštelėmis skubėjome į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Šv. Mišių auka bei iškilminga procesija rūpinosi kunigai klebonas Albertas Kasperavičius, vikaras Miroslavas Anuškevičius ir Feliksas Čiškauskas. Prieš Votyvos šv. Mišias, kurias aukojo kun. M. Anuškevičius, vyko iškilminga Kristaus įžengimo į Jeruzalę procesija aplink bažnyčią. Procesijos priešakyje Jėzus atjojo ant asiliuko į Jeruzalę. Viešpats joja ant nedidelio asilo, prisimindamas mus, sergančius puikybės liga, primindamas, kad galybė lieka tokia tik tada, kai į ją nežiūrima pernelyg rimtai, o žmogiška garbė yra nenaudinga ir labai trumpa.
Po Votyvos kun. M. Anuškevičius padėkojo visiems Verbų sekmadienio procesijos dalyviams, muziejaus darbuotojams, tautodailininkams bei asiliuko Fredžio šeimininkams, kurie praturtino šią iškilmę. Paskui bažnyčioje Pasvalio parapijos Gyvojo rožinio draugijos maldininkė Stanislava Gasiūnaitė vedė rožinio maldą, buvo kalbamas Gailestingumo vainikėlis. Tikintieji įžengė į Didžiąją savaitę, kurios metu prisiminė Kristaus kančią ir mirtį.
Vlada Čirvinskienė,
Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos vadovė
© 2016 XXI amžius
|