Mažosiose Lietuvos kultūros sostinėse

Sūduvos šviesulys – Gelgaudiškis

Žvilgsnis nuo Gelgaudiškio dvaro stogo Vido Venslovaičio nuotrauka

2015 metais pirmoji mažoji Lietuvos kultūros sostinė buvo Šiaulių rajone esantys Naisiai. Šiais metais visoje Lietuvoje tokių mažųjų kultūros židinių paskelbta 10 įvairiuose šalies regionuose.

2016 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės: Alanta (Molėtų r.), Gelgaudiškis (Šakių r.), Josvainiai (Kėdainių r.), Juknaičiai (Šilutės r.), Merkinė (Varėnos r.), Miežiškiai (Panevėžio r.), Pagramantis (Tauragės r.), Šeduva (Radviliškio r.), Vepriai (Ukmergės r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.).

Sūduvos etnografiniam regionui praktiškai kitaip nei kituose tenka tik viena kultūros sostinė – Gelgaudiškis – apie 1700 gyventojų turintis miestelis, įsikūręs ant Nemuno kranto, nuo Šakių nutolęs 15 kilometrų į šiaurę. Ilgus metus buvęs ūkinio gyvenimo centras, paskutiniesiems dvarininkams jį palikus, prieškariu pasižymėjo tik senąja plytine (jos dabar jau nėra nė ženklo) ir vaikų namais, prieglobstį radusiais dvaro sodyboje. Sovietiniu laikotarpiu Gelgaudiškį planuota paversti pramonine zona su didžiule melioracijos įmone, gelžbetonio konstrukcijų gamykla ir iš plytinės išaugusia keramikos gamykla. Šis pramoninis užtaisas pirmaisiais nepriklausomybės metais vos netapo akmeniu ant kaklo, paskandinusiu geresnio ir sotesnio laisvo gyvenimo viltis. Didelis nedarbas, nekilnojamojo turto nuvertėjimas pasirodė net respublikinėje žiniasklaidoje sušmėžavusiomis Didžiasalio likimo pranašystėmis. Tačiau 2000 metais susibūręs bendruomenės aktyvas suprato, kad ateities vizijų neišvys, jei neatsirems į praeities ištakas. Taip prasidėjo didelis bendruomenės žadinimo, telkimo darbas per kultūros renginius, akcijas ir savo kultūrinio bei istorinio paveldo aktualizavimą, populiarinimą ir atgaivinimą. Daugeliui Lietuvoje Gelgaudiškis neatsiejamas nuo senojo dvaro ir čia vykstančio intensyvaus kultūrinio gyvenimo.

Gelgaudiškio dvaras

Gelgaudiškio dvaras – seniai žinoma vietovė šiauriniame Sūduvos pakraštyje, prisiglaudusi prie mūsų upių tėvo Nemuno. Nors šiai vietovei pradžią po Žalgirio mūšio davė Vytauto Didžiojo politikas Jurgis Gelgaudas, vėliau dvarą valdė Sapiegos, Dembskiai, G. Masalskis, Oziemblovskiai, Čartoryskiai, Zabielos, dabartinius dvaro rūmus pastatė Koideliai, tačiau dvarvietės vardas siejamas su paskutiniųjų valdytojų ir savininkų – Komarų – pavarde, nes apie 1900 metus Komaras dvaro rūmus perstatė, išplėtė ir išpuošė. Net 1979 metais rūmus nusiaubęs gaisras nesunaikino tų laikų didybės liudytojų – lubų gipsatūros, koklinių krosnių likučiai, autentiškas parketas kalba apie rūmų šeimininkų turtus ir norą gyventi ištaigingoje aplinkoje, leidžiančioje pasipuikuoti prieš aplinkinius dvarininkus. Gelgaudiškio dvaras – bene turtingiausias visoje Užnemunėje.

Dvaras pagal valdomos žemės plotus prisidėjo prie dabartinės – ketvirtosios – Gelgaudiškio bažnyčios statybos 1866–1868 metais, dvare veikė mokykla vokiečių, rusų kalbomis, vėliausiai – lietuvių. Komarų valdymo laikotarpiu buvo išpuoselėtas daržininkystės ūkis su daugybe inspektų, trimis oranžerijomis bei gausybe dar ir šiandien egzotiškai skambančių augalų rūšių: artišokais, pomidorais, šampinjonais, Briuselio, Savojos raudonaisiais kopūstais, kaliaropėmis ir kt. Dvaras turėjo sukaupęs biblioteką. 1908 m. rugsėjo 7 d. pirmą kartą dvare suvaidinta komedija „Užburtas kunigaikštis“ lietuviškai.

XX amžiaus pradžioje dvarą įsigijusio M. Komaro parkas buvo pertvarkytas, išplėtotas gamtovaizdis ir papildytas naujais augalais. Nors ilgai buvo apleistas, parkas išlaikęs didelių ir net unikalių vertybių. 1974 metais Paminklų restauravimo institute atlikti L. Čibiro ir K. Labanausko parko želdinių tyrimai inventorizavo per 2000 medžių, iš jų per 400 brandžių ąžuolų, individualiai fiksavo ir aprašė unikalią 4 eilių sidabrinių klevų alėją. Ypač savita ąžuolų alėja. Greta didingo šimtamečio savaiminių rūšių medyno ir alėjų, paminėtinos tokios retenybės kaip amerikinė liepa ir rausvažiedis kaštonas, stambūs maumedžiai, bukai, trešnės, juodoji ir Veimuto pušys. Gaila, retėja jau amžiaus ribą pasiekusių keliasdešimties paprastųjų kaštonų alėja. Deja, sunyko tvenkinių sistema, išvirtus neprižiūrimiems užtvankų pylimams. Vilties parko atgimimui teikia Panemunių regioninio parko veikla, 1999 metais įrengtas pažintinis takas ir 2009 metais prasidėjusi ir vis dar besitęsianti rūmų restauracija. Palaipsniui pradėtas tvarkyti ir parkas.

Per 2015 metų Žolinę suskambęs 36 varpų karilionas senajame vandentiekio bokšte vilioja naujais potyriais ir atrakcijomis.

Šalia gražuolių rūmų dvaro ansamblyje glaudžiasi senieji pastatai – kumetynas, oranžerija, vandens bokštas su originaliu vandens pakėlimo mechanizmu. Ieškoma koncesininko, kuris 25 metams įgis išskirtines teises čia organizuoti įvairias pramogas, teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Nuo 2010 metų lapkričio dvaro sodybą valdo Šakių rajono savivaldybės administracija.

Kultūrinė nūdiena

Kultūrinės miestelio įstaigos, vienydamos visos bendruomenės pajėgas, dvaro prieigose organizuoja tradicines šventes: amatų dieną „Stasiuko mugė“, literatų šventę „Pavasarinė mūza“, Dvaro dieną, teatralizuotą ekskursiją parko takais, dvaro laikų šokių edukaciją, įvairias parodas, konferencijas, koncertus. Bendruomenė tvirtai tiki, kad miestelio ateities perspektyvos nušvinta tik jo praeities ištakose, todėl vykdomi projektai, kultūrinė, meninė, edukacinė veikla sukasi aplink dvarą, jo istorijos aktualizavimą ir populiarinimą. Gelgaudiškiui tapus 2016 metų mažąja kultūros sostine, jau suplanuoti pagrindiniai renginiai ir gairės kasdienei veiklai:

06 23 – Joninių šventė „Kupolėle, kas tave skynė“. 07 06 – Valstybės diena „Karūna Lietuvai“ ir himno giedojimas. 08 01–15  – Tradicinis rankdarbių pleneras „Meno receptas“. 08 15 – Gelgaudiškio miestelio diena, Žolinė. 09 01 – Mokslo ir žinių diena. Bendra ugdymo įstaigų šventė. 09 17 – Dvaro diena. 10 22 – Liaudies muzikantų-armonikierių šventė „Gelgaudiškio armonika“. 11 25 – Rajono talentų šou „Muzikuojančios šeimos“. 12 26 – Tradicinis padėkos koncertas.

Sausio–balandžio ir rugsėjo–gruodžio mėnesių pirmąjį penktadienį vyksta proto mūšių turnyras „Zanavykas žino“.

Birželio–rugpjūčio mėnesiais vyksta koncertų ciklas „Muzikiniai penktadieniai Gelgaudiškio dvare“.

Birželio–rugpjūčio mėnesiais – aktyvūs ir sportiški savaitgaliai įvairiose miestelio erdvėse.

Visus metus Gelgaudiškio dvare vyks keičiamos profesionalių menininkų darbų parodos, įvairių festivalių koncertai, susitikimai su įvairiais kultūros, meno žmonėmis ir visuomenės veikėjais.

Iš anksto užsisakius galima dalyvauti įvairiose edukacinėse programose dvare: pažintinėje ekskursijoje po dvarą, teatralizuotoje ekskursijoje Gelgaudiškio dvare ir parke, programoje „Senųjų menių paslaptys“ su dvaro šokių pamoka ir dvaro vaišėmis (ar be jų), pažintinėje ekskursijoje, edukacinėje programoje vaikams.

Daugiau informacijos www.gelgaudiskiokc.lt. Visais dvare vykstančių ekskursijų ir edukacijų klausimais informacijos teirautis tel. 8 610 67 462 (Diana) arba el. paštu diana462@gmail.com.

Edgaras Pilypaitis,
Šakių rajono mero pavaduotojas

© 2016 „XXI amžius“