Šv. arkangelo Mykolo festivalis

Koncertui pasibaigus Joanai Gedmintaitei ir maestro Vytautui Lukočiui dėkojo gausus rietaviškių būrys. Kairėje – Šv. arkangelo Mykolo festivalio organizatorius Rietavo bažnyčios klebonas kun. Antanas Gutkauskas

Dainininkė Joana Gedmintaitė gieda Rietavo bažnyčioje šv. Mišių metu. Vargonais griežia pirmasis jos muzikos mokytojas, Rietavo bažnyčios vargonininkas Juozas Barsteiga

Bendras koncerto vaizdas Rietavo bažnyčioje

RIETAVAS. Birželio 19 dieną Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje dainininkės Joanos Gedmintaitės ir maestro Vytauto Lukočiaus koncertu „Giesmė gimtinės sodyboms“ prasidėjo pirmojo tarptautinio Šv. arkangelo Mykolo vardu pavadinto festivalio renginiai.

Perfrazuojant vieno iš pagrindinių šio festivalio rengėjų Rietavo bažnyčios klebono kun. Antano Gutkausko mintis, festivalio pavadinimas neatsitiktinis ir turi gilią prasmę. Priešistoriniais laikais, kai pasireiškė į puikybę puolusio Liuciferiaus („šviesos nešėjo“) maištas prieš Sutvėrėją, šv. arkangelas Mykolas nedvejodamas stojo į kovą dėl Viešpaties nustatytų pamatinių pasaulio sąrangos įstatymų išsaugojimo. Šv. arkangelo Mykolo atsakingumas, legendomis apipinta angelų kova – tiesioginis įpareigojimas ir mums – nesutrikti šiandieninio reliatyvizmo ir moralinių vertybių devalvavimo akivaizdoje, prisiimti asmeninę atsakomybę už jų išsaugojimą ir už dvasinį, kultūrinį visuomenės atgimimą. Ne veltui Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ sutiko būti šio festivalio globėju.

Nuo pat mažų dienų Rietave augusi ir į didįjį muzikos kelią išėjusi dainininkė Joana Gedmintaitė prieš koncertą neslėpė savo šiltų jausmų ir jaudulio: „Atidaryti festivalį gimtajame mieste yra ne tik smagu, bet ir labai atsakinga. Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia man žadina šviesiausius vaikystės prisiminimus, nes čia prasidėjo mano pažintis su muzika, giedojimu ir dainavimu. Gali būti, kad būtent Rietavo bažnyčios aura, jos paslaptinga akustika mane kitados pastūmėjo į muzikos pasaulį... Esu be galo dėkinga Dievui, tėveliams, visiems mokytojams, kurių dėka galėjau siekti savo tikslo. Dėkoju visiems savo kraštiečiams, visus myliu ir tikiuosi kad muzika jų širdyse pagausins meilės ir tikėjimo šviesą...“

Pradėjusi koncertą Mykolo Kleopo Oginskio romansu „Tik dėl jūsų“ nepaprastai šiltai sutikta J. Gedmintaitė gimtajam Rietavui padovanojo nuostabią sakralinių giesmių puokštę. Nuo aukštų bažnyčios skliautų atsispindėjęs Franso Šuberto „Ave Marija“, Loido Veberio „Pie Jezu“, Giulio Cacccini „Ave Marija“ ir kitų žinomų kompozitorių giesmių aidas liete liejosi į visų renginio dalyvių širdis, žadindamas nenusakomos bendrystės ir tobulumo ilgesio dvasią.

Pasibaigus įkvepiančiai programai, festivalio organizatoriams ir atlikėjams dėkojo Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, jaudinančių padėkos žodžių J. Gedmintaitei ir maestro V. Lukočiui nepagailėjo klebonas kun. A. Gutkauskas, pirmasis J. Gedmintaitės muzikos mokytojas, Rietavo bažnyčios vargonininkas Juozas Barsteiga, bažnyčios choristai, gausus būrys Joanos artimųjų ir jos talento gerbėjų.

Prie visų sveikintojų prisijungę Rietavo muziejininkai pasidžiaugė, kad pirmojo koncerto tema „Giesmė gimtosioms sodyboms“ gražiai susišaukė su dail. Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos darbų kolekcijos pavadinimu „Vainikas žemaičių žemei“, kuri nuo praėjusio rudens puošia santūriai didingas Rietavo bažnyčios erdves. Muziejaus direktorius festivalio organizatorių vardu priminė, kad antrasis festivalio koncertas liepos 3 dieną 19 val. vyks ne bažnyčioje, o Žemaitijos kolegijos koncertų salėje, kurios scena geriau pritaikyta dideliems orkestrams muzikuoti. Rietave, liepos 3-iąją vėl svečiuosis charizmatiško dirigento Grigorijaus Sorokos vadovaujamas Maladečino M. K. Oginskio muzikos kolegijos simfoninis orkestras, kuris pristatys programą „M. K. Oginskio polonezų kelias. Sugrįžimas į Tėvynę“. Pirmą kartą Lietuvoje nuskambės simfoninio orkestro atliekami dešimt M. K. Oginskio polonezų. Suprantama, ir „Atsisveikinimas su Tėvyne“.

Vytas Rutkauskas,
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius

Autoriaus nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“