Atmintis gyva, o malda guodžia ir stiprina

Renginys parke prie kryžiaus tautos skausmui atminti

Kultūros centro choras „Atminties aidai“

Bažnyčioje po Mišių. Iš dešinės LPKTS Klaipėdos rajono filialo valdybos pirmininkas Jonas Šatkus, Seimo narė Agnė Bilotaitė, LPKTS valdybos pirmininko pavaduotoja Ona Aldona Tamošaitienė, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė

Eisena į parką prie kryžiaus tautos skausmui atminti

Telšių kalėjime kalinti ir ankstų 1941 metų birželio rytą Rainių miške buvo žiauriai nukankinti 76 politiniai kaliniai. Tarp jų – aštuoni kankiniai iš Gargždų bei aplinkinių kaimų. Ta negyjanti žaizda ir dabar šiurpina ir skatina melsti Dievą, kad tai niekada nebepasikartotų. 1941-ųjų Joninių savaitė buvo pati kraupiausia Lietuvos ir gargždiškių istorijoje – tremtis ir žvėriškos žudynės Rainiuose.

Neįprastai susikaupę rinkosi į Sumos šv. Mišias Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje birželio 19-ąją, sekmadienį, ne tik Gargždų parapijos žmonės. Žiaurūs Joninių savaitės įvykiai negrimzta užmarštin net ir 75 metams praėjus. Prie altoriaus stende buvo aštuonių Gargždų bei aplinkinių kaimų kankinių nuotraukos.

Po šv. Mišių visi giedodami nuėjo į parką prie kryžiaus tautos skausmui atminti. Parapijos vikaras kun. Audrius Undraitis akcentavo, kad žmonių stiprybės, ištvermės šaltinis tada buvo tikėjimas. „Jokie ginklai nepadės, jeigu nėra tikėjimo. Mes, tremties vaikai, žinojome, kur mūsų stiprybė, namai, Tėvynė“, – jautriai kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) narė parlamentarė Vincė Vaidevutė Margevičienė, gimusi traukinio vagone tremties metu. Mintimis apie jaunosios kartos patriotiškumo dvasios ugdymą, politikų atsakomybę, istorinės atminties puoselėjimą dalijosi Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis ir kiti. Buvusi gargždiškė Vitalija Brazaitienė, Rainiuose nukankinto Gribžinių mokytojo Antano Dibisterio dukterėčia, atkreipė visų dėmesį, kad sovietinė valdžia savo inkviziciją pirmiausia nukreipė prieš niekuo dėtus žmones: Lietuvos šviesuolius, kunigus, mokytojus, tautiškų organizacijų narius, tvarkingus, darbščius ūkininkus.

Savo kūrybos eilėraštį, skirtą Rainių kankiniams, minėjimo dalyviams perskaitė gargždiškis Antanas Jucys:

Senam ir jaunam atminimą paliks
bedievių surengtos žmonių skerdynės.
Jeigu net mirčiai pykčio neliks,

Liks žuvusiems meilė Tėvynės.
Sakysit, toks žiaurus likimas.
Nieko panašaus, tai – barbarų žiaurumas.
Atklydusiems iš Azijos tebūna prakeikimas,
Paliko nepalaužtas Lietuvos išdidumas.

Renginį organizavo LPKTS Klaipėdos rajono filialo valdybos pirmininkas, tremtyje Krasnojarsko krašte 1952 metais gimęs Jonas Šatkus drauge su Gargždų parapijos klebonu kan. Jonu Paulausku, kuris irgi gimęs tremtyje, bei valdyba. Renginio vedėja – tremtyje gimusi pedagogė Verutė Nekrevičiūtė.

Minėjime giedojo, dainavo didysis Gargždų bažnyčios choras, kultūros centro choras „Atminties aidai“.

Kazimiera Sipienė
Autorės nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“