Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kryžių kalnelyje pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę

Rūta Averkienė

Renginyje kalba partizanų vado, pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis kun. Gintaras Vitkus SJ

Nuo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios eita į Kryžių kalnelį Autorės nuotraukos

MERKINĖ. Kryžių kalnelyje nuaidėjo tradicinis Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams, tremtiniams ir politiniams kaliniams pagerbti skirtas renginys „Leiskit į Tėvynę“. Kaip ir kasmet Dainavos krašto partizanų pagerbimo renginys prasidėjo šv. Mišiomis Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje. Jas už žuvusiuosius Merkinės Kryžių kalnelyje ir už gyvus likusius laisvės kovų dalyvius aukojo legendinio partizanų vado, pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis kun. Gintaras Vitkus SJ ir Merkinės dekanato dekanas kun. dr. Robertas Rumšas.

Po šv. Mišių pėsčiomis eita į Kryžių kalnelį. Čia sunkiais pokario metais atgulė per 700 nekaltų žmonių, kurie buvo nukankinti, išžudyti, nuteisti be teismo... Dabar šioje vietoje pašventinta maždaug du šimtai kryžių. Prie 1994 metais statytos koplytėlės susirinko nedaug jau garbaus amžiaus sulaukusių laisvės kovų dalyvių. Kasmet Kryžių kalnelyje vykstančiuose renginiuose dalyvaujantieji primena, kad kova prieš blogį niekuomet nesibaigia, o žuvusių partizanų dvasios palikimas šiandien saugomas mūsų atmintyje ir širdyse.

Renginį vedė Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas. Jis pakvietė visus sugiedoti Lietuvos valstybės himną. Nekaltai žuvusieji Antrojo pasaulinio karo metais, visi, kurie buvo ištremti iš gimtųjų namų, kurie mirė gyvuliniuose vagonuose ar tremties vietose, nukankinti NKVD kalėjimuose ar nužudyti ant gimtųjų namų slenksčio, tie, kurie pasirinko miško brolių kelią ir atgulė ant miestelio grindinio, buvo pagerbti tylos minute, jiems uždegtos žvakutės ir padėtos gėlės prie šalia koplytėlės esančių atminimo lentų. Tris salves – Tėvynei Lietuvai, Laisvės gynėjams, partizanams, dabartinės Lietuvos krašto apsaugos ginkluotosioms pajėgoms bei visiems geros valios lietuviams – iššovė Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai.

Jautria daina „Ešelonų broliai, ešelonų sesės...“ laisvės kovų dalyvius pagerbė Gražinos Kuodienės vadovaujamas Varėnos politinių kalinių ir tremtinių ansamblis „Viltis“.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta priminė, jog Merkinės kryžių kalnelyje laisvės kovų dalyvių pagerbimo renginiai vyksta jau nuo 1989 metų, juose buvo ir yra kalbama apie patirtas ir išmoktas skaudžias istorijos pamokas. Meras sakė, kad nors šiandien daugelio dalyvavusiųjų pirmuosiuose renginiuose jau nebėra, tačiau šioje vietoje norisi kalbėti apie šiandieną ir apie tai, ką planuojama nuveikti partizanų pagerbimo vardan. „Merkinės kryžių kalnelis keisis, bus sutvarkytas. Jau esame paskelbę konkursą, nes čia yra ta vieta, kur geriausiai galime pagerbti laisvės kovotojus, – ji partizanų krauju sulaistyta ir mums labai svarbi. Čia mes kalbame apie istorijos pamokas, šią vietą aplanko daugybė žmonių iš visos Lietuvos. Tad mūsų pareiga – palikti atminimo ženklus jauniems žmonėms. Dėkoju visiems, kurie tą pareigą uoliai vykdo“, – kalbėjo meras. Jis dar pasidžiaugė, kad jaunimas domisi pokario Lietuvos istorija, ir apie tai paliudijo neseniai vykęs žygis Dainavos apygardos partizanų takais, o jame dalyvavo apie du šimtus jaunų žmonių.

Kun. G. Vitkus SJ kalbėjo apie tragišką savo šeimos likimą ir sakė, kad kiekvienas įvykis, kuris atsitinka, liudija apie Dievo galybę, galinčią įvykius pakreipti į gera. „Mes kviečiami būti ištvermingi ir tikėti. Linkiu, kad gyvybingumas ir atsparumas skleistųsi ir paliestų vis didesnį būrį žmonių, kad Lietuva galėtų atsitiesti ir būti ori tarp kitų šalių. Tegu šis minėjimas būna viltingas“.

Skaudų pokarį, kovas Merkinės apylinkėse ir savo šeimos tremčių istoriją prisiminė Juozas Jakavonis-Tigras, bene vienintelis gyvas likęs tokio rango Merkinės apylinkių partizanas, su žmona Zose gyvenantis Kasčiūnų kaime. Pokario metais dvidešimtmečiam jaunuoliui buvo lemta būti legendinių Pietų Lietuvos partizanų vadų – Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago – ryšininku, o jo tėvų sodyboje buvo įrengtas bunkeris – partizanų vadavietė. Čia buvo įrengta spaustuvėlė, rengiami ir spausdinami štabo dokumentai, leidžiamas pogrindinis partizanų laikraštis „Laisvės varpas“. Prasidėjus Atgimimui, J. Jakavonis aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1997 metais sodyboje buvo atstatytas bunkeris. Jį nuolat lanko svečiai iš Lietuvos ir užsienio, buvę partizanai, tie, kurie neabejingi skaudžiai Dzūkijos praeičiai.

Jautriai ištrauką iš tikrais įvykiais paremto Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ perskaitė beveik kasmet šiame renginyje dalyvaujanti ir pagarbą laisvės kovų dalyviams atiduodanti aktorė Olita Dautartaitė.

Seimo narys Liutauras Kazlavickas išsakė viltį, kad Lietuvos valstybėje istorija turėtų būti labiau įtvirtinta.

Prisiminimais apie niūrią kasdienybę Sibire dalijosi buvęs politinis kalinys Vytautas Kaziulionis.

Partizanų dainas dainavo Merkinės folkloro ansamblis „Kukalis“, vadovaujamas Laimutės Jakštienės.

Kryžių kalnelyje tądien veikė Atgimimo laikotarpį liudijančių fotografo ir žurnalisto Zino Kazėno didelio formato nuotraukų paroda.

Vėliau visi vaišinosi kareiviška koše ir arbata, bendravo, dalinosi prisiminimais.

Čia susirinkę laisvės kovų dalyviai brangina kiekvieną susitikimą su likimo broliais ir sesėmis. Orūs ir susikaupę jie tylos minute pagerbia Sibire sušalusius, nukankintus, žuvusius... Jie ir yra pirmieji ir patys tikriausi atkurtos Nepriklausomybės signatarai. Todėl ir pagrindinis jų dainuojamų dainų leitmotyvas – begalinis laisvės troškimas ir pasiryžimas: „...Ir kas gi mus nugalės, jeigu mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjom mirtį“.

Varėnos rajonas
Autorės nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“