Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminėjo tris kunigus kovotojus

Vėliavos prie monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo

Ant kalnelio iškilo du nauji kryžiai kunigams J. Zdebskiui ir B. Laurinavičiui. Jų autoriai – tautodailininkai ir skulptoriai Adolfas Teresius ir Kazimieras Martinaitis

Pamokslą Didžiosios kovos apygardos partizanų parke sako vysk. Jonas Kauneckas

Minėjimo Didžiosios kovos apygardos partizanų parke dalyviai

Liepos 16-ąją, šeštadienį, Ukmergės rajone buvo paminėtos monsinjoro Alfonso Svarinsko antrosios mirties metinės. Ukmergės rajono mero Rolando Janicko ir Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko globojamas renginys sutraukė gausų būrį žmonių, kurie nuoširdžiai meldėsi už prieš dvejus metus mirusį monsinjorą prie jo kapo Dukstynos kapinėse bei jo gimtajame Kadrėnų kaime įkurtame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke.

„Šiandien minime antrąsias monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metines. Atmename jo gyvenimo žygdarbį. Tačiau pačiam monsinjorui visuomet rūpėjo priminti ne save, o kitus kilnius Lietuvos sūnus ir dukteris, savo gyvenimą ir gyvybę aukojusius Tėvynei ir Bažnyčiai. Todėl šiandien prisiminsime ir monsinjoro bendražygius – laivės kovotojus ir kankinius kunigus Juozą Zdebskį ir Bronių Laurinavičių. Šiandien susitiksime su šiais trimis lietuvių tautos perlais, kad jie mums padėtų tapti tuo, kas iš tiesų esame, – savo tautos vertais sūnumis ir dukromis“, – į susirinkusiuosius kreipėsi viena iš renginio organizatorių, Kauno technologijos universiteto docentė Lina Šulcienė.

Po bendros maldos Dukstynos kapinėse žodį tarė Pietų Lietuvos partizanų srities vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ. Jis priminė herojišką partizaninę kovą prieš sovietinį okupantą ir dabarties žmogaus sąmonėje dažnai vykstančią moralinę kovą tarp gėrio ir blogio.

Sugiedoję Lietuvos himną, visi nuvyko į Didžiosios kovos apygardos partizanų parką. Čia, ant kalnelio, kuris galbūt bus pavadintas rezistencijos aukų kalneliu, buvo pašventinti du nauji kryžiai, pastatyti kunigams J. Zdebskiui ir B. Laurinavičiui. Medinių kryžių autoriai – tautodailininkai ir skulptoriai Kazimieras Martinaitis ir Adolfas Teresius.

Kryžių pašventino artimas mons. A. Svarinsko bičiulis, kovotojas už Lietuvos ir Bažnyčios laisvę, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Paskui visi patraukė į parką. Ten vyskupas J. Kauneckas aukojo šv. Mišias, o koncelebravo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, kunigai Petras Dumbliauskas SDB, Robertas Grigas, Algirdas Petras Kanapka, Mindaugas Martinaitis, Vytautas Sakavičius, Vaclovas Stakėnas, Gediminas Tamošiūnas, Vytautas Vaičiūnas, G. Vitkus SJ, giedojo Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis. Pamoksle vysk. J. Kauneckas prisiminė vaikystės atlaidus Krinčine, kai prie šventoriaus vartų buvo sumesti nukankinti partizanai. Vaikams buvę labai jų gaila, nes tada juk sužeisto kačiuko, šuniuko, net viščiukus vagiančios varnos niekas nekankindavo, o norėdavo pagydyti. Partizanai tada liko vieni, bet su Dievu, todėl per „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, tokius kunigus kaip A. Svarinskas, B. Laurinavičius, J. Zdebskis pasaulis sužinojo apie tai, kas vyko Lietuvoje. Vyskupas priminė, kad artėja Seimo rinkimai, todėl kvietė atidžiai pasidomėti kandidatais ir pasirinkti, už ką balsuoti. Už liberalus, kurie pritaria gyvybės žudymui ir pasisako už kuo didesnį alkoholio vartojimą, prašė tikrai nebalsuoti. Vysk. J. Kauneckas citavo Reginos Statkuvienės tekstą „Bažnyčia kalta? Taip, nes privalo būti griežtesnė!“, spausdintą Delfi.lt tinklalapyje. Ji kaltino Bažnyčią, pernelyg atlaidžiai žiūrinčią į šiandienos „progreso“ skleidėjus.

Po šv. Mišių visi renginio dalyviai ir svečiai buvo pakviesti pasivaišinti žirnių koše, o pasistiprinę visi dalyvavo specialioje A. Svarinskui, J. Zdebskiui ir B. Laurinavičiui atminti skirtoje konferencijoje. Ją pradėjo Ukmergės rajono meras R. Janickas, o pranešimus skaitė kun. Robertas Grigas, partizanas Jonas Kadžionis, dr. Vincentas Vobolevičius, dr. Ramunė Butkevičienė-Jurkuvienė, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis ir jaunimo sambūrio „Pro Patria“ valdybos pirmininkas Vytautas Sinica. Ją įžangine kalba pradėjo Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas. Konferencijoje buvo pažvelgta ir į dabartinės Lietuvos situaciją buvusių rezistencinių kovų dalyvių požiūriu. Ypač brandžios filosofinės teologinės minties teiginiais pasižymėjo kun. R. Grigo pranešimas. Renginyje koncertavo aktorius ir režisierius Arnoldas Jalianiauskas, folklorinis ansamblis „Ūla“ (vadovė – Janina Bukantaitė), Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė – Laima Purlienė).

Renginyje dalyvavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prezidiumo pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis, Seimo nariai Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Povilas Urbšys, Lietuvos kariuomenės, LLKS valdybos, Lietuvos šaulių sąjungos, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos moterų lygos, „Vilnijos“ draugijos ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai.

Būtų gera, jei mons. A. Svarinsko, kunigų J. Zdebskio ir B. Laurinavičiaus pasėta kilnaus bei pasiaukojančio gyvenimo sėkla, pralauždama kasdienybės  dulkių dangą, sudygtų meilės ir gražių darbų želmenėliu mūsų širdyse, Lietuvos žemėje.

Zigmas Tamakauskas,
Lietuvos laisvės kovų dalyvis, dim. vyr. ltn.

Ukmergės rajonas
Aldonos Grigaitienės nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“