Privačiame muziejuje – beveik 23 tūkstančiai eksponatų

Bronius VERTELKA

Privataus muziejaus įkūrėjas ir savininkas Justinas Stonys

Užsukęs į privatų Justino Stonio senovinės technikos muziejų Smalininkuose, dažnas ūkininkas smalsauja, ką jame ypatingo rasiąs. Išeidamas iš nuostabos kraipo galvą.

Atvažiavę vokiečiai dūsauja: kito tokio traktoriaus, gaminto XX amžiaus pradžioje, nei jų šalyje, nei Pabaltijyje su žiburiu nerasi. Muziejuje yra motociklų, išsaugotų nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, didžiulė rašomųjų mašinėlių kolekcija. Pirmąja, gaminta 1886 metais, neatspausdinsi nė vienos raidės, kadangi ji neturi klavišų, yra daugybė spausdinimo, skaičiavimo technikos, pirmasis fotoaparatas – medinė dėžutė su lęšiuku – ir radijo siųstuvai, kuriais Lietuvos žvalgai naudojosi grėsmingomis Sausio dienomis. Tokių irgi daugiau niekas neturi. Čia yra ir pokario metų „Moskvičius“, o ant jo stogo – iš Amerikos XIX amžiaus pabaigoje parsivežtas lagaminas. Muziejuje apsilankęs Švietimo ir mokslo ministro pavaduotojas stebėjosi, kaip jį pavyko išsaugoti. Bene seniausias muziejaus eksponatas – 1771 metais molėtiškių gaminta aliejaus spaudyklė.

Privataus muziejaus fonduose – beveik 23 tūkstančiai eksponatų. J. Stonys turi ištikimų pagalbininkų būrį, kuris padeda rinkti muziejui tinkamus daiktus, sugeba rasti ir rėmėjų. Tačiau, pasak muziejaus savininko, prie jų vieno euro reikia pridėti dar du savus. Rajono savivaldybė pasirūpino, kad muziejus turėtų apmokamą etatą, o švenčiant Lietuvos Valstybės atkūrimo 85 metų sukaktį jo įkūrėją ir savininką apdovanojo ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“.

Muziejui žmonės jau patiki savo šeimų relikvijas, dokumentus. Supranta, kad Smalininkuose tai nepradings ir bus tinkamai prižiūrėta. Juk pasitaiko, kad naikinant mokyklą, pradingsta ir joje per daugybę metų sukaupti muziejaus eksponatai. Žinomas fotografijos meistras, Fotomenininkų ir Žurnalistų sąjungų narys Zinas Kazėnas padovanojo 400 meno albumų. Atėjo žurnalų siunta iš JAV – keturios didžiulės dėžės. Dovanotų eksponatų J. Stonys neparduoda ir nesikeičia su kitais kolekcininkais ar muziejais. Jis turi gausybę ryšių su besidominčiais senoviniais daiktais ir jų nemetančiais į patvorį. „Susibičiuliavau su Panevėžio rajone, Piniavoje, privatų muziejų įsteigusiu Klemensu Sakalausku taip, kad vos ne giminėmis tapome“, – šypsojosi savamokslis muziejininkas.

J. Stonys pasakojo, kad jo tėvas buvo Smetonos laikų agronomas ir gana kruopštus žmogus. Sugebėjo išsaugoti žemės planus, banko vekselius. Išliko dar kažkas neišmesta ir senelio iš mamos pusės. Mažajam Justukui tai buvo didžiulė nežinomybė ir atrodė romantiškai. Iš Tauragės krašto kilęs J. Stonys, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademijos mechanizacijos fakultetą, gavo paskyrimą į Smalininkų žemės ūkio technikumą. Net 26 metus jis dirbo Vilniaus inžineriniame institute (dabar Gedimino technikos universitetas) dėstytoju ( į darbą važinėdavo).

Kūrybiškų minčių nestokojęs J. Stonys dar anais laikais buvo pripažintas geriausiu Sovietų Sąjungos racionalizatoriumi žemės ūkyje, pelnė Mokslinės techninės kūrybos laureato vardą. Barzdų klebonas kun. Jonas Būga jį palaimino muziejininkystei: „Tempk viską, kas ateityje turės vertę. Tai nebus nuodėmė – dirbsi Tėvynės labui“, – sakė kunigas. Iš jo Justinas parsivežė staliaus įrankių, įdomų sieninį laikrodį. Klebonas mėgo taisyti laikrodžius.

Rengiami muziejaus eksponatų pristatymai ir už Smalininkų ribų. Jie supažindina ne vien su senovine technika, bet ir su mūsų šalies kultūra bei istorija.

Muziejuje netrūksta lankytojų. Ypač nuoširdžiai J. Stonys bendrauja su pradinukais ir jų mokytojais. Vaikai žingeidūs, viską nori pamatyti, savo rankomis paliesti. Apie nepaprastą J. Stonio muziejų atsiliepimai rašomi jau į antrą knygą.

Muziejuje vyksta tikra „revoliucija“. Nemažai jo eksponatų – jau po stogu. Bus kitokių naujovių. Tuo ir gyvena geros nuotaikos nestokojantis, birželio 28-ąją savo 76-ąjį gimtadienį atšventęs J. Stonys.

Smalininkai, Jurbarko rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“