|
Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje
Nuo Gramančio iki Pagramančio
|
|
Ant piliakalnio
giedama Tautiška giesmė
|
|
|
Pagramančio regioninio parko
lankytojų centras iš skrydžio
|
|
|
Knygnešių koplytstulpis
miestelio centre
|
Pagramantis šventė didžiąją miestelio šventę Mažoji kultūros sostinė Pagramantis 2016, todėl plačiau supažindiname su bendruomenės veikla ir miestelio istorija.
Istorijos fragmentai
Pagramantis Tauragės rajono Mažonų seniūnijos miestelis, kurio teritorija priklauso Pagramančio regioniniam parkui. Miestelio vardas kildinamas nuo Gramančios upelio pavadinimo. Labiausiai šį kraštą garsina kraštovaizdis: atodangos, upių vagos, įspūdingi jų slėniai, natūraliais miškais apaugusių upelių pakrantės. Išlikę piliakalniai, senkapiai liudija apie jau I tūkstantmetyje čia įsikūrusius gyventojus. Rašytiniuose šaltiniuose šios apylinkės pradėtos minėti XVI amžiuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu Pagramantyje buvęs Žemaičių vyskupo Jono Domininko Lopackio dvaras. 1744 metais šio vyskupo iniciatyva buvo pastatyta medinė. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, išlaikiusi XVIII amžiaus medinėms bažnyčioms būdingą architektūrą, miestelį puošia iki šių dienų. 1949 metais Pagramantyje įsteigta biblioteka, kurios darbuotojai dirbo su skaitytojais, kaupė kraštotyrinę medžiagą, vedė įvairius renginius, dalyvavo miestelio kultūriniame gyvenime, bendradarbiavo su mokyklos bendruomene.
Šiame krašte gimė ir augo, o vėliau jį garsino knygnešiai Jonas Mažeika, seserys Uršulė ir Marytė Katauskytės, broliai Ignacas ir Antanas Katauskiai, kalbininkas Petras Jonikas, operos solistas Juozas Mažeika, choro vadovas Jonas Samoška, dailininkė Bronislava Orlingytė-Lapinskienė. Jų atminimas įamžintas koplytstulpiuose, memorialinėse lentose, atsiminimų knygose.
2010 metais Lietuvos Respublikos Prezidentė patvirtino Pagramančio herbą.
Mokykla
1841 metais Pagramantyje pradėjo veikti parapinė, nuo 1914 metų pradinė mokykla, kuri 1949 metais perorganizuota į septynmetę, 1961 metais į aštuonmetę. Šiuo metu čia veikia pagrindinė mokykla, kurioje nenutrūksta dar vysk. Motiejaus Valančiaus laikais prasidėjęs mokymo procesas, vykdomos neformaliojo vaikų švietimo programos, įvairūs projektai, vyksta susitikimai su įdomiais žmonėmis. Šiais metais minimos 175-osios mokyklos įkūrimo metinės taps viso miestelio švente.
Regioninis parkas
1992 metais, siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, įsteigtas Pagramančio regioninis parkas, kuris yra įsikūręs tarp Tauragės ir Šilalės. Jis užima 13529 ha plotą. Dviejų upių slėnius puošia statūs šlaitai, terasos, atodangos, skardžiai, natūralios pievos bei miškai. Upių slėnių savitumą išryškina kabantys lieptai, tapę regioninio parko simboliais. 2015 metų pavasarį Ringių kaime, Akmenos ir Jūros upių santakoje, duris atvėrė naujasis Pagramančio regioninio parko lankytojų centras, kviečiantis susipažinti su parko vertybėmis, siūlantis gido paslaugas, galimybę įsigyti lankstinukų ar suvenyrų, kviečiantis į edukacinius renginius, stovyklas, parodas, baidarių bei pėsčiųjų žygius, suteikiantis informaciją apie nakvynės bei poilsio vietas.
Pagramančio bendruomenės veikla
Bendruomenės centro Gramančia, įregistruoto 2005 m. birželio 16 d., tikslai vienyti krašto gyventojus, ugdyti bendruomeniškumą, plėtoti kultūrinį ir sportinį gyvenimą.
Pagramantiškiai aktyviai dalyvauja krašto visuomeniniame gyvenime, čia plėtojamas verslas, turizmas, daug dėmesio skiriama kultūriniam gyvenimui. Išskirtinio kraštovaizdžio puoselėjimui organizuojamos talkos, populiarinami krašto amatai, švenčiamos tradicinės bei valstybinės šventės. Bendruomenė, bendradarbiaudama su Pagramančio biblioteka, kultūros namais, pagrindine mokykla, regioninio parko direkcija, organizuoja renginius, dalyvauja projektuose, vykdo labdaros bei paramos akcijas.
2014 metais buvo švenčiamas 460-asis miestelio jubiliejus, surengta kraštiečių šventė, bažnyčioje pašventinta miestelio vėliava ir herbas, prie piliakalnio atidengtas paminklinis akmuo bei pristatytos dvi knygos Pagramantis miestelis, kuriame mes gyvename! (sudarytoja bendruomenės narė Rita Krompalcienė) ir Pagramančio krašto amatų ir kultūros vertybių puoselėtojai (sudarytoja bibliotekininkė Virginija Bartušienė).
Seniūnas Jonas Samoška
© 2016 XXI amžius
|
