„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2016 m. lapkričio 4 d., Nr. 10 (79)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Margaspalvė „Rudenėlio šventė“

Rūta Averkienė

Kalba Margionių kaimo bendruomenės
pirmininkė Lina Vosylienė

Varėnos rajono meras Algis
Kašėta su ąžuolų vainiku, kurį
gavo už supratimą ir nuoširdų
rūpinimąsi Margionių kaimo žmonėmis

MARGIONYS. Šis gražiausiais Dzūkijos šilais apsisiautęs kaimas yra išties unikalus žmonėmis ir tradicijomis. Čia ne tik pagarbiai  puoselėjama tai, kas paveldėta iš senelių ir tėvų, bet kuriamos ir naujos tradicijos. Margioniškiai nepamiršo senovinių dzūkiškų dainų, jie tebevaidina beveik 90 metų gyvuojančiame Margionių klojimo teatre, organizuoja gražias šventes. Šio kaimo žmonės yra labai nuoširdūs, svetingi ir moka džiaugtis bendravimu.

Vieną spalio savaitgalį sukvietę į Margionių klojimo teatre vykusią tradicinę „Rudenėlio šventę“, margioniškiai minėjo ir daugiau džiugių dalykų: neseniai išasfaltuota pagrindinė kaimo gatvė, ką tik išleista Margionių kaimo etnografinio ansamblio kompaktinė plokštelė, o tai, kas išauginta darbščių margioniškių daržuose, puikavosi rudens gėrybių parodoje-konkurse. Gražiausiais žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas vos talpino į šventę susirinkusius margioniškius, jų vaikus, vaikaičius ir svečius.

Šventė prasidėjo išasfaltuotos Šaltinio gatvės pradžioje. Kaimo moterys visus pasveikino gražia dzūkiška daina „Sveiki, mylimi sveteliai, ir mylėtojai dainų“. Simbolinę juostelę perkirpo Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta ir Margionių kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Vosylienė. Margioniškiai, atsidėkodami merui A. Kašėtai, uždėjo ąžuolų vainiką ir įteikė padėką „už supratimą ir nuoširdų rūpinimąsi Margionių kaimo žmonėmis“. 1,035 km ilgio Šaltinio gatvės atkarpos kapitalinio remonto darbus – asfaltavimą bei abiejų gatvės pusių kelkraščių įrengimą – iš Kelių priežiūros programos lėšų atliko UAB „Eurovia Lietuva“. Atliktų darbų vertė – 47,5 tūkst. eurų.

Bendruomenės pirmininkė L. Vosylienė sakė, kad asfaltuotos gatvės jie laukė daugiau kaip dešimt metų. Šis įvykis kaimui yra istorinis.

Meras A. Kašėta pasidžiaugė aktyvia ir veiklia Margionių kaimo bendruomene, kuri ne tik puoselėja senas tradicijas, bet ir kuria naujas.

Ansamblio dainininkei Agutei Jeremičienei pradėjus dainuoti „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, prie jos prisijungė visi šventės dalyviai. Svečiai dovanų gavo ką tik išleistą Margionių klojimo teatro etnografinio ansamblio dainininkių Agutės Jaramičienės, Danutės Kvaraciejienės ir Agotos Konstantinavičienės įdainuotą kompaktinį diską, kuriame skamba šešiolika dzūkiškų dainų. Šio projekto sumanytoja – L. Vosylienė, iniciatorius, projekto vadovas ir fotografas – kaimo naujakurys Lukas Povilauskas. Kaip sakė Lukas, išleisti dainų diską kaimo bendruomenės nariai planavo seniai. Jo ir bendruomenės pirmininkės iniciatyva šią vasarą margioniškės Varėnos kultūros centro kino ir parodų salės įrašų studijoje įdainavo nuo vaikystės dainuojamas dzūkiškas dainas.

Margionių kaimo, Marcinkonių seniūnijos, Varėnos krašto ir Lietuvos garbei į dangų pakilo įvairiaspalviai žibintai. Į „Rudenėlio šventės“ programą – linksmus žaidimus ir ratelius – buvo įjungti visi dalyviai. Vėliau visi grožėjosi margioniškių išaugintomis ir klojime eksponuotomis gražiausiomis daržovėmis – milžiniškais moliūgais, cukinijomis, morkomis, burokėliais, bulvėmis, svogūnais. Smagų konkursą surengę margioniškiai rinko didžiausią moliūgą, didžiausią cukiniją, įdomiausią daržovę, gražiausiai papuoštą daržovę. Prizininkai buvo apdovanoti padėkomis ir saldžiomis dovanėlėmis. Vakarop visi varžėsi nuotaikingame aukcione, kuriame buvo galima įsigyti įvairiausių, net ir autentiškų daiktų. Surinkti pinigėliai buvo skirti kaimo bendruomenės reikmėms. Margioniškių vaišingumą liudijo skaniausiais dzūkiškais patiekalais nuklotas vaišių stalas. Sužvarbusieji buvo pavaišinti ant laužo virta grybiene.

Gerą nuotaiką dovanojo Margionių etnografinio ansamblio moterys ir šaunūs kaimo muzikantai. Iki vėlaus vakaro Margionių klojime netilo gražios dzūkiškos dainos ir smagus šventės šurmulys. Margionys turi savo charizmą. Tai pajunta kiekvienas, apsilankęs šiame nedideliame, vos daugiau kaip 50 gyventojų turinčiame kaime. Margioniškiai su nostalgija mena tuos laikus, kai kaime kiekvienoje troboje buvo po lopšį, kai čia ir mokykla veikė, visais laikais buvo stipri lietuvybės, patriotizmo ir meilės savo kaimui dvasia. Galbūt todėl beveik 90 metų čia tebegyvuoja Margionių klojimo teatras, kuriame tebeplevena prieš dvidešimtmetį į Nebūtį iškeliavusio Margionių kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio dvasia. Čia kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po artistą. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A. Vilkutaičio-Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje“, kurią vietinio jaunimo padedamas pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol. Kaime gyvos ir ypatingai pagarbiai bei gražiai puoselėjamos Vėlinių tradicijos – aštuonias dienas kapinaitėse kūrenant Vėlinių laužus ir nuoširdžiai meldžiantis. Margioniškiai didžiuojasi turį prieš ketverius metus šalia kapinaičių pastatytą vieną didžiausių Lietuvoje medinį aštuoniolikos metrų kryžių. Lankytojai žavisi Skroblaus versme „Bobos daržas“.

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija