„...Toli girdėc, kur Marcinkonys gieda...“

Rūta Averkienė

Marcinkonių ansamblio daina

Visoje šalyje žinomas Marcinkonių etnografinis ansamblis šiais metais švenčia 45 metų jubiliejų. Į koncertą, vykusį Marcinkonių kultūros centre, jubiliatų pasveikinti susirinko ne tik marcinkoniškiai, aplinkinių kaimų ansamblių dainininkai, giminaičiai, bet ir ansamblio gerbėjai. Jubiliejinį koncertą marcinkoniškiai pradėjo ir žiūrovus pasveikino viena seniausių ansamblio dainų „Vai, pucine“. Ansamblietė Angelė Liuolienė padeklamavo pirmosios ansamblio vadovės Romos Petrušytės eilėraštį „Mano Marcinkonys“.

Renginio vedėjai Rimutė Avižinienė ir Jonas Bajorūnas tautinėmis juostomis pagerbė tris nuo pat ansamblio pradžios iki dabar jame dalyvaujančius: audėjų audėją, šeimininkių šeimininkę Rožę Pačkauskienę, dainininkių dainininkę, grikinių babkų kepėją ir nepailstančią pasakotoją Juzę Česnulevičienę bei vieną aktyviausių dalyvių, geriausią polkos šokėją ir muzikantą, grojantį lūpine armonikėle, Stasį Česnulevičių. Jiems ansambliečiai dainavo „Oi, sakale, sakale“.

Ak, tos senovinės marcinkoniškių dainos! Kiekvienoje iš jų – vis kiti gyvenimai, kitos, neparašytos, istorijos. Apie tai jau 45 metus, susibūrę į ansamblį, dainuoja ir dainingiausi Marcinkonių kaimo žmonės. Žiemą ir vasarą, anksti ryte ir vėlų vakarą kaime gali išgirsti tas dainas, kurios jautriausias sielos stygas suvirpina. Jų klausė ne tik Marcinkonyse, Varėnos krašte, Dzūkijoje ar Lietuvoje. Marcinkonių kaimo dainorėlių melodijos skambėjo ir svečiose šalyse, net ir už Atlanto. Jeigu suskaičiuotume visus ansamblio koncertus, jų būtų daugiau kaip tūkstantis...

Apie tai į marcinkoniškių šventę susirinkusiems svečiams pasakojo dabartinė ansamblio vadovė Rimutė Avižinienė. Ji, septynioliktus metus besirūpinanti ansamblio reikalais ir drauge su juo dainuojanti, prisiminė ansamblio kūrimąsi. „...Vėlyvą 1971-ųjų rudenį bibliotekos vedėjos Romos Petrušytės ir jos giminaičio, klojimo vakarų organizatoriaus, dainininko ir pasakoriaus Juozo Averkos paraginti, Genių kampe, Marytės ir Petro Miškinių namuose, ėmė rinktis marcinkoniškiai vakarais padainuoti. Tai ir buvo pirmosios ansamblio repeticijos. Pradžioje ansamblyje dainavo 25 marcinkoniškiai, vienu metu – net 38, o šiuo metu jame dalyvauja 19 dainininkų, ansamblio muzikantas – Pranas Ulbinas. Pirmieji vadovai buvo Roma Petrušytė ir Juozas Averka, vėliau daug metų už rankos vedė Joana Serenčikienė, Marcinkonims ir ansambliui paaukojusi didžiąją dalį gyvenimo ir dalelę širdies. Per 45 metus buvo surengta daugybė programų: „Šienapjūtės“, „Rugiapjūtės“, „Sekminių“, „Prinaskų“, „Pragėrų“ ir kitos. Per tuos metus ansamblis pelnė daugybę apdovanojimų, o vienas vertingiausių – 2001-aisiais į Marcinkonių etnografinio ansamblio apdovanojimų aruodą nutūpusi „Aukso paukštė“. Ansamblio jubiliejiniame koncerte į scenos vidurį pakviesti buvę ilgamečiai vyresniosios kartos ansambliečiai: Jonė Cerebiejienė, Juzė Grigienė, Birutė ir Juozas Korsakai bei visi kada nors ansamblį lankę dalyviai. Jie visi drauge dainavo ansamblio himną „...Toli girdėc, kur Marcinkonys gieda“. Prisiminti ir tylos minute pagerbti visi, kurie jau išėjo į Nebūtį. Visoms mamoms ir močiutėms nuskambėjo iki sielos gelmių jautri daina „Dėkui, motula“.

Buvusius ir esamus ansamblio dalyvius dzūkiškai pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Jis ansambliui įteikė padėką, linkėdamas, kad netrūktų dvasios stiprybės, entuziazmo, kad niekuomet neišsektų dainų šaltinis. Ansamblio vadovei Rimutei Avižinienei meras padėkojo už šaunų vadovavimą ansambliui ir įteikė padėką, o kiekvieną ansamblio dalyvį apdalino keramikės iš Prienų Aušros Deltuvienės sukurtais angeliukais.

Gražiausias dzūkiškas dainas dainuoti ne vieną šimtą metų ansambliečiams linkėjo Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška.

Tądien pabuvoję Marcinkonių kultūros židinyje neabejotinai patyrė tikrą sielos šventę. Marcinkonyse susirinko beveik visas Dzūkijos krašto etnografinių ansamblių elitas. Marcinkoniškius su daina ir dovanomis sveikino ir viename dideliame būryje dainavo tikri šilų giesmininkai – Lynežerio, Margionių, Žiūrų etnografiniai ansambliai. Tos garbaus amžiaus moterys, pasidabinusios baltomis skarelėmis ir dar baltesnėmis prijuostėmis, spindėjo tarsi tikri Dzūkijos perlai. Marcinkoniškius dar pagerbė Matuizų etnografinis ansamblis ir Druskininkų etnografinis ansamblis „Stadalėlė“.

Marcinkoniškiams smagiai pagrojo Varėnos krašto muzikantų kapela: Stasys Junda, Pranas Ulbinas, Danielius Taraila ir Alfredas Klimas. Prieš jų muzikavimą neatsilaikiusi „auksinė polkos pora“ – Juzė ir Stasys Česnulevičiai – sušoko savo garsiąją polkutę, kurios dėka ne viena pergalė polkos varžytuvėse pelnyta.

Marcinkoniškius pasveikino Seimo narys Gediminas Jakavonis ir Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys Algis Miškinis.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato darbuotojos Lina Černiauskienė ir Virginija Pugačiauskienė dėkojo už 25 metus trunkančią parko ir ansamblio bendrystę ir kiekvienam ansambliečiui dovanų įteikė po knygą „Didžiųjų girių apsupty“.

Ansamblio dainininkus pasveikino ir ilgų gyvavimo metų linkėjo šviesaus atminimo ilgametės ansamblio vadovės Joanos Serenčikienės dukra Rasa Budnikienė.

Buvusi ansamblietė Onutė Grigaitė kiekvienam dainininkui padovanojo menininkės Gražinos Didelytės sukurtą atviruką, kuriame užrašyti buvusios ilgametės ansamblio dalyvės Marijos Gaidienės žodžiai: „Būdavo, kur aini, ty giedzi, ir savo dziaugsmus, ir širdzies sopulius ton giesmėn inpindamas. Širdzį gal kadu ir kap raplėm spaudia, ale cik neduodzi valios ašarom. Išsigiedzi iš dūšios, žūrėk, tas kalnas nog krūcinės ir nuslanka...“ Ji linkėjo, kad tų sopulių nebūtų nei ansambliečiams, nei jų dainų klausantiems žmonėms.

Padėkos dovaną – ant lininio rankšluosčio naminės duonos kepalą – ansambliui padovanojo Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. Jubiliatai sulaukė daugybės sveikinimų iš vaikų, anūkų, giminaičių.

Daugybė autentiškų ansamblio dainų tądien virpino žiūrovų širdis, o pabaigai buvo skambiai padainuota „Pavasario dzienelį sėjau žalių rūtelį“. Iki nakties užtruko linksma vakaronė.

Varėnos rajonas
Autorės nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“