Atrandami ir saugomi nauji piliakalniai

2017 metų pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams – Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajone, Žalgirio seniūnijoje, Kalno Grikštų kaime. Šiuos piliakalnius 2016 metais aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Simboliška, kad šie, reikšmingai Kalno Grikštų regiono senąją istoriją papildantys piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus. Archeologo doc. dr. Gintauto Zabielos nuomone, tai yra reikšmingas atradimas, nes iš esmės papildo senąją Kalno Grikštų apylinkių istoriją.

Dar 8-ajame XX amžiaus dešimtmetyje vietos kraštotyrininkas Ignas Jablonskis lokalizavo Kalno Grikštų senovės gyvenvietę, šiek tiek vėliau – ir Kalno Grikštų kapinyną, datuojamus I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. po Kr. pradžia. Abu objektai į Kultūros vertybių registrą įtraukti 1993 metais, yra saugomi valstybės, paskelbti kultūros paminklais. Tuo metu dėl nežinomų priežasčių greta miške esantys piliakalniai nebuvo pastebėti.

Doc. dr. G. Zabielos teigimu, Kalno Grikštų piliakalniai neabejotinai susiję su Kalno Grikštų senovės gyvenviete ir kapinynu. Jie yra vieno istorinio laikotarpio, Vakarų Lietuvos teritorijoje buvusios kuršių kultūros palikimas. Jai būdingos piliakalnių sankaupos su papėdės gyvenvietėmis bei turtingais kapinynais, atspindinčios būdingą tankų šių teritorijų apgyvendinimą.

Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu yra Kartenalės upės dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, iš rytų ir pietų pusių juosiamas Kartenalės upės, iš vakarų – Minijos ir Kartenalės upių slėnių, iš šiaurės – toliau besitęsiančios aukštumos. Jo aikštelė ir priešpilnis apsaugoti gerokai nuplokštintais pylimais ir grioviais.

Kalno Grikštų piliakalnis II yra į šiaurę nuo Kalno Grikštų piliakalnio su priešpiliu, įrengtas kairiojo Minijos upės kranto aukštumos kyšulyje, iš šiaurės pusės juosiamas gilios šaltiniuotos griovos, iš pietryčių – toliau besitęsiančios aukštumos, iš pietų – gana gilios plačios daubos, iš vakarų – Minijos upės slėnio. Nuo aukštumos jo aikštelė irgi apsaugota dviejų pylimų ir griovių gynybine linija.

Visi piliakalniai Kretingos krašte stūkso prie upių, į jas įtekančių upelių suformuotuose aukštumų kyšuliuose. Šiuo metu šiame krašte priskaičiuojama daugiau kaip 20 piliakalnių.

Rūta Evelina Šutinytė

© 2017 „XXI amžius“