Paminklas parapijos kaimams įamžinti

Grupė sudargiečių prie paminklo parapijos kaimams įamžinti su kunigais Jonu Povilaičiu ir Zenonu Stepanausku

Paminklas Sudargo parapijos kaimams įamžinti

Paminklą šventina kun. Jonas Povilaitis. Dešinėje – kun. Zenonas Stepanauskas

SUDARGAS. Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienyje, prie Nemuno, įsikūrusi dar nuo knygnešių laikų garsi Šv. Jono Krikštytojo parapija puoselėja savo istoriją. Nors laikas nenumaldomai neša į užmarštį čia gyvenusių knygnešių atminimą, tuštėja arba visai nyksta parapijos kaimai, kai kurie parapijiečiai dar mena čia gyvenus knygnešius ir kartu su jų provaikaičiais tebesaugo šių tautos švietėjų atminimą. Juos išlavino ir išgarsino knygnešių tėvu vadinamas spaudos draudimo metais čia klebonavęs kun. Martynas Sederevičius. Iš čia maždaug nuo 1870 metų po visą Lietuvą sklido lietuviškas žodis. Dar 1940 metais parapijoje buvo 26 kaimai, apie 2400 gyventojų. Dabar kai kurių kaimų nelikę, jų pavadinimus mažai kas prisimena, o ne viename gyvena tik po kelis žmones. Parapijoje gyventojų sumažėję iki tūkstančio. Anksčiau Sudarge klebonavęs kun. Jonas Povilaitis, parapijiečiai Juozas Gylys ir jo sūnus dainininkas Mindaugas Gylys puoselėjo idėją pastatyti paminklą parapijos kaimams įamžinti. Tačiau gal dešimtmetį tai buvo tik mintis. Kai už Šakių rajono savivaldybės skirtas lėšas buvo sutvarkytas per karą sugriautos akmeninės bažnyčios, projektuotos architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, šventorius ir jų liko, nuspręsta tuos pinigus panaudoti šiam paminklui statyti. Tačiau nuo šventoriaus tvarkymo likusių lėšų paminklui pastatyti neužteko. Tada 1000 litų paaukojo Stasė Jasaitienė, 400 litų – Jurgis Miliūnas, ėmė aukoti ir kiti parapijiečiai. Už aukas atnaujinta elektros instaliacija bažnyčioje. Vietą paminklui statyti Piliakalnio gatvės pabaigoje, piliakalnių prieigose, parinko Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė, jį suprojektavo sudargietė architektė Jurga Žilaitytė. Pamatą paminklui statyti iškasė seniūnijos vyrai. Paminklą sukūrė Algis Vaičiūnas, o geležinį kryžių iškalė Česlovas Puidokas iš Slavikų. Kurį laiką paminklas vis buvo nebaigtas. Ir tik tada, kai dabartinis parapijos klebonas, iš Kaimelio atvykstantis kun. Zenonas Stepanauskas prisidėjo trūkstamomis lėšomis, darbas pagaliau buvo baigtas. Paminkle iškaltas parapijos žemėlapis, 26 kaimų pavadinimai, nurodyta, kiek juose buvo sodybų, gyventojų. Kartu pažymėta, kad 1940 metais čia gyveno ne vien katalikai (2390) ir evangelikai liuteronai (470), bet ir izraelitai (76).

Labai graži šventė įvyko Sudarge per Švč. Mergelės Marijos Rožančinės atlaidus, kai į juos gausiai susirinko parapijiečiai, o iš Dzūkijos atvyko buvęs klebonas kun. Jonas Povilaitis, dabar dirbantis Kučiūnuose. Jis aukojo šv. Mišias, pasakė pamokslą, džiaugėsi, kad į atlaidus atvyko nemažai jaunimo. Po šv. Mišių klebonas kun. Z. Stepanauskas visus pakvietė prie pastatyto paminklo. Jį pašventino kun. J. Povilaitis. Pakvietus klebonui, šventė tęsėsi parapijos namuose. Bendruomenės centro vadovė Alberta Dragūnaitienė padėkojo šio renginio iniciatoriams, pasveikino „Carito“ vadovė Loreta Bacevičienė. Gausiais plojimais palydėtas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solisto Mindaugo Gylio koncertas. Prie šventiškai paruošto bendruomenės centro narių Onutės Gudonienės ir Marytės Duknevičienės vaišių stalo netrūko kalbų ir prisiminimų. Labai skanus buvo parapijietės Laimutės Stikliūtės keptas bulvių plokštainis, kurį zanavykai vadina kugeliu. Kai atėjo laikas skirstytis, visi pajutome, kad nors esame skirtingų pažiūrų, buvome dvasiškai pakylėti. Džiugino pasiektas tikslas, kai susivieniję, bendromis jėgomis, po ilgoko darbo pagaliau paminklu įamžinome parapijos kaimus – tebus jis praeities ir dabarties gyvasties liudijimas.

Stasė JASAITIENĖ,
Irena GOPTAITIENĖ

Šakių rajonas
Jono PRŪSAIČIO nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“