„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2017 m. vasario 3 d., Nr. 1 (81)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Ji dainuodavo visur ir visada

Lietuvių liaudies dainininkė,
liaudies dainų pateikėja
Agotė Saulevičiūtė-Žuraulienė

Varėnos viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda „Lakštingalos balso dainininkė: Agotei Žuraulienei – 100 metų“. Agotė Saulevičiūtė-Žuraulienė – lietuvių liaudies dainininkė, liaudies dainų pateikėja. Jos repertuarą, sukauptą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne, sudaro daugiau kaip 900 tekstų, kurių didžiausia dalis yra dainos. Ji įdainavo garso kasetę „Ainu keliu dainuodama“ (2002), kompaktinę plokštelę „Subatėlės vakarėlį“ (2003), pateikta tautosaka išspausdinta rinktinėje „Gili gili upelė“ (2005).

A. Saulevičiūtė gimė 1916 m. gruodžio 12 d. Margionių kaime, gausioje Kazio ir Jacentos Saulevičių šeimoje. Agotė buvo 9-oji iš 11 vaikų, turėjo penkis brolius ir penkias seseris. Ji augo apsupta gamtos grožio, dainų ir artimųjų meilės. A. Saulevičiūtė ketverius metus mokėsi Margionyse, privačioje pradinėje „Ryto“ draugijos mokykloje. Vėliau lenkų valdžia įsakė šią mokyklą uždaryti. Buvo uždaryta ir lietuviškų knygų skaitykla. Dėl šių priežaščių vietinių lietuvių vaikai galėjo mokytis tik tėvų namuose. Dėl sunkių materialinių sąlygų Agotė daugiau nesimokė.

Jaunystės metais A. Saulevičiūtė vaidino mokytojo Teofilio Sukacko pastatytuose vaidinimuose Margionių klojimo teatre. Pirmasis vaidmuo – Julija dramoje „Vergijos griuvėsiuose“. Vaidino Randamonių teatre, buvo Šv. Kazimiero draugijos narė, bendravo ir su Margionių kaimo poetu ir saviveiklinio teatro režisieriumi Juozu Gaidžiu.

Šią talentingą dainininkę 1976 metais pirmasis atrado ir prisidėjo prie jos dainų išlikimo mokytojas lituanistas, kraštotyrininkas Bronius Šukys. Per šiek tiek daugiau kaip ketverius metus iš jos užrašė 714 tautosakos vienetų, tarp jų per 660 dainų ir ratelių. 2002 m. gruodžio 30 d. Kultūros ministerijoje A. Žuraulienei buvo įteikta Kultūros ministerijos premija ir diplomas už nuopelnus saugant ir puoselėjant lietuvių tradicinę kultūrą. A. Žuraulienė mirė 2012 metais, palaidota Druskininkų Ratnyčios kapinėse.

Varėnos viešojoje bibliotekoje eksponuojamoje parodoje – A. Žuraulienės atliktų tautosakos kūrinių rinktinė „Gili gili upelė“ (2005), kurios antarštiniame lape rasime jos ranka 2008 metais lankantis bibliotekoje paliktą įrašą. Knygos pabaigoje yra pridėta kompaktinė plokštelė, kurioje pateikiami įvairiu metu iš A. Žuraulienės užrašytos 21 dainos garso įrašai. Taigi įamžintas ir skambus, skaidrus, aukštas, malonaus tembro dainininkės balsas. Rinktinę parengė dvi mokslininkės tautosakininkės – Bronislava Kerbelytė ir Živilė Ramoškaitė – bei jauna folkloristė dr. Edita Korzonaitė. Įžanginiame dr. E. Korzonaitės straipsnyje šiltai papasakotas A. Žuraulienės gyvenimas, pateikiamas skelbiamos tautosakos vertinimas autorės požiūriu. E. Korzonaitė dar parengė dainų tekstų paaiškinimus, aptarė ir kitą A. Žuraulienės pateiktą tautosaką: pasakas, patarles ir priežodžius, mįsles, etnografinius pasakojimus. Ž. Ramoškaitė straipsnyje „Apie Agotės Žuraulienės dainavimą ir dainas“ išanalizavo didžiulio A. Žuraulienės dainų repertuaro muzikines ypatybes, aptarė dainininkės balso savybes. Eksponuojamos garso kasetės „Ainu keliu dainuodama“ (2002) bei kompaktinės plokštelės „Subatėlės vakarėlį“ (2003) kopijos. Jas bibliotekai padovanojo etnologė Marija Liugienė.

„Dzūkų dainų karalienė“, „Neeilinė tautosakos pateikėja“, „Dzūkiškų dainų mokovė“, „Lakštingalos balso dainininkė“ – taip spaudoje apibūdinama A. Žuraulienė. Parodoje eksponuojami „įvairiuose laikraščiuose spausdinti straipsniai apie A. Žuraulienės gyvenimą bei kūrybą.

Laimutė Cibulskienė,
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija