Prezidentė domėjosi, kaip kuriasi sugrįžę emigrantai

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikinasi su iš emigracijos grįžusiais lietuviais

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir bendrovės „Evaldo daržovės“ direktorius Evaldas Masevičius šiltnamyje apžiūri salotas

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, bendrovės „Evaldo daržovės“ direktorius Evaldas Masevičius ir Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius šiltnamyje

Balandžio 3 dieną, pirmadienį, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi nuo 2000 metų veikiančioje bendrovėje „Evaldo daržovės“ (Šalčininkų rajone, Jašiūnų seniūnijos Sakalų kaime) ir domėjosi, kaip sekasi namo sugrįžusiems emigrantams kurtis ir plėtoti verslą bei ko trūksta, siekiant paskatinti žmones grįžti gyventi į Lietuvą.

Po 7 metų iš emigracijos Didžiojoje Britanijoje grįžęs Evaldas Masevičius yra vienas iš sėkmės pavyzdžių, kad Lietuvoje galima kurti ir sėkmingai vystyti verslą. Septynerius metus svetur pragyvenęs vyriškis su šeima nusprendė grįžti namo ir čia imtis verslo. Vyras gali pasigirti turintis 1 ha ploto šiltnamių, 100 ha žemės po atviru dangumi. Pats šiltnamiuose dirbęs emigrantas Lietuvoje pradėjo auginti daržoves ir prieskoninius augalus. Jis ne tik sėkmingai išplėtojo verslą, bet ir sukūrė 71 darbo vietą kitiems, didžioji dauguma darbuotojų – Sakalų kaimo gyventojai. Darbuotojai kasdien rūpinasi, kad prekybos tinklus pasiektų „Evaldo daržovės“ prekės ženklu pažymėtos šviežios daržovės. Čia auginamos įvairių rūšių salotos ir prieskoninės žolelės, vėliau keliaujančios į Lietuvos prekybos centrus, vežamos į užsienį – Ispaniją ir Italiją. Verslininkas planuoja ir tolimesnę plėtrą: jau paruošta žemė 2 ha ploto šiltnamiui statyti. „Evaldo daržovių“ direktorius E. Masevičius kalbėjo apie Savivaldybės palankumą verslininkams, specialistų geranoriškumą sprendžiant teritorijų planavimo klausimus, ir dėkojo už tai dalyvavusiam susitikime merui Zdzislavui Palevičiui.

„Evaldo ūkyje“ surengta diskusija su emigrantais iš kitų regionų, kurie grįžo į Lietuvą ir sėkmingai vysto įvairius verslus – duonos ir konditerijos kepyklas, pramogų ir apgyvendinimo paslaugas ar net patys yra atvedę užsienio investicijų. Iš emigracijos sugrįžę žmonės – geriausias pavyzdys, kad sėkmingai kurti, gyventi ir auginti vaikus galima ir Lietuvoje, tereikia drąsos ir pasiryžimo. Potencialas skatinti žmones sugrįžti namo yra labai didelis – net 40 proc. užsienio lietuvių domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis. Valstybės pareiga yra šiuos žmones pastebėti ir suteikti būtiną pirminę pagalbą sugrįžus. Pasak Prezidentės, kad padėtume žmonėms grįžti į Lietuvą, reikia koordinuotų Vyriausybės veiksmų ir savivaldos iniciatyvų. Valstybė privalo suteikti daugiau informacijos, pagalbos savo žmonėms. Dažnai emigrantams trūksta informacijos apie mokesčių sistemą, kaip įsikurti, kaip susirasti gyvenamąjį plotą, vaikų darželius ir mokyklas. Tokia informacija galėtų būti teikiama vieno langelio principu. Su emigrantais dirbančių institucijų yra prie Ūkio ministerijos, tereikia sukurti tokią struktūrą, kuri galėtų išaiškinti, analitiškai pateikti informaciją, kad mūsų žmonėms būtų lengviau grįžti.

Pastaraisiais metais šalies ekonomika nuosekliai augo, bet grįžtančiųjų gyventi į Lietuvą kasmet mažėjo – pernai į Lietuvą sugrįžo penktadaliu mažiau žmonių nei 2015-aisiais. Nors dauguma emigrantų išlaiko glaudžius ryšius su Lietuva, iki šiol valstybės pastangos susigrąžinti savo žmones yra fragmentiškos – grįžusiųjų pritraukimu užsiima vos kelios nevyriausybinės organizacijos ir pavienės programos.

Sugrįžtantiems emigrantams reikia įvairiapusės pagalbos steigiant verslą, ieškant vaikų darželių ir mokyklų, gyvenamosios vietos. Tam reikalingas ir aktyvesnis vietos valdžios įsitraukimas regionuose. Kiekviena savivaldybė galėtų įsteigti specialių pasiūlymų paketą grįžtančiajam, pavyzdžiui, nuo lengvatų verslo pradžiai iki būsto nuomos. Žmonėms būtina pateikti lengvai prieinamą informaciją apie galimybes, kur sugrįžus galima persikvalifikuoti, įsidarbinti ir įsitvirtinti. Reikalinga ir parama jaunoms šeimoms, nes per pastaruosius dvejus metus didžioji dalis gįžtančiųjų yra trisdešimtmečiai.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, į Lietuvą ateina daugybė užsienio investuotojų, ieškančių darbo jėgos. Skaičiuojama, kad kitais metais reikės beveik 3 tūkst. elektronikos inžinierių, 14 tūkst. informacinių ir ryšių technologijų specialistų, todėl valstybė turi sudaryti sąlygas sugrąžinti ir perkvalifikuoti išvykusius žmones, kad verslui nereikėtų ieškoti darbo jėgos iš svetur.

Vien pernai dėl emigracijos Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių – tiek, kiek maždaug gyvena Kėdainiuose. Pastaraisiais metais mažėjo ir į Lietuvą grįžtančiųjų – 2014 metais namo gyventi sugrįžo 24,2 tūkst. žmonių, o pernai – 20,1 tūkst.

Diskusijoje dalyvavo iš užsienio sugrįžę ir sėkmingai Lietuvoje dirbantys žmonės: po darbo JAV sugrįžęs ir kepyklą Eišiškėse atidaręs Marius Jakštas, po 6 metų gyvenimo JAV sugrįžęs Modestas Vitkauskas, įkūręs atostogų namus Druskininkuose, Jonas Sluckus, kuris ne tik grįžo po emigracijos gyventi į Lietuvą, bet ir atvedė Švedijos kapitalą į Akmenės rajoną, Tomas Kairys, po emigracijos Norvegijoje sugrįžęs ir Anykščių rajone įkūręs vandenlenčių parką, bei Povilas Jankauskas, kuris po septynerių emigracijos metų Šiaurės Airijoje sugrįžęs į Uteną atidarė konditerijos gaminių kepyklą „Vanilinis dangus“. Diskusijoje dalyvavo „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Beje, M. Jakšto kepykloje šiuo metu dirba septyni žmonės, o joje kepama duona kol kas prekiaujama poroje specializuotų maisto parduotuvių, tačiau jau greitai ji pasirodys ir viename iš prekybos tinklų. P. Jankausko įkurtame „Vaniliniame danguje“ dirba penki žmonės. Artimiausiu metu žadama plėstis Vilniuje, todėl bus sukurtos dar trys darbo vietos.

Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“