„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2017 m. birželio 2 d., Nr. 5 (85)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kaimo bendruomenė susibūrė į kryžiaus šventinimo iškilmes

Rūta Averkienė

Zervyniškiai ir kaimo
svečiai naujo kaimo
kryžiaus šventinimo iškilmėse

Zervynų kaimo marti Regina
Tamulevičienė sveikina
kryžiaus meistrą Algį Svirnelį

Marcinkonių klebonas kun. Povilas
Paukštė ir naujojo kryžiaus
meistras Algis Svirnelis

Prie naujojo kryžiaus – Birutė
Tamulevičiūtė, kurios tėvelis
Tomas Tamulevičius 1935 metais
padarė senąjį kryžių

Kryžiaus meistras Algis Svirnelis
ir senojo kryžiaus meistro Tomo
Tamulevičiaus dukra Birutė Tamulevičiūtė

Zervyniškiai ir kaimo
svečiai naujo kaimo kryžiaus
šventinimo iškilmėse

ZERVYNOS. Zervyniškiai ir kaimo svečiai suvažiavo į gražias pastatyto kaimo kryžiaus šventinimo iškilmes. Ant kalniuko, šalia Ūlos, simboliškai nusilenkti naujam kryžiui bei savo tėvų tradicijoms į nemažą būrį susirinko Zervynų bendruomenė – ir kaime gyvenantys, ir iš jo kilę.

Kryžių pašventinęs Marcinkonių parapijos klebonas kun. Povilas Paukštė sakė, jog naujo kryžiaus pastatymas vietoje senojo turi didelę prasmę – jis simbolizuoja gilų zervyniškių tikėjimą ir pagarbą tradicijoms.

Kryžių meistras zervyniškis Algis Svirnelis papasakojo, kad atstatyti netoli gimtosios sodybos esantį kryžių svajojo daugiau kaip dvidešimt metų. Daugybę kryžių, kurie stovi ne tik aplinkiniuose kaimuose, bet ir visoje Lietuvoje, padaręs kryždirbys džiaugiasi, kad pirmasis jo rimtas darbas buvo atkurti tris kryžius, stovinčius kaimo vidury. Naują apvalų dviem kryžmom keturiolikos su puse metro kryžių tiksliai pagal nuotraukas bei išlikusias detales meistras pagamino per du mėnesius. Senojo kryžiaus detalės pagarbiai saugomos meistro kluone. Metalinį kryžių autentiškai pagal senąjį nukalė meistras Statys Truncė iš Andriūnų kaimo. Naujojo kryžiaus pagrindas buvo pagamintas iš nuvirtusios pušies, o skersiniai padaryti iš senojo kryžiaus pagrindo. Senasis kryžius, pastatytas 1935 metais Šv. Kazimiero draugijos pastangomis, simbolizavo pasipriešinimą lenkų okupacijai. Jį sumeistravo zervyniškis Tomas Tamulevičius. Tuomet lenkų okupuotame Vilniaus krašte veikė nemažai draugijų, kurių tikslas buvo lietuvybės išsaugojimas. Viena iš jų buvo ir Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti. Jos skyrius Zervynų kaime buvo įsteigtas 1934 m. sausio 3 d. Jo nariai rūpinosi kryžiaus pastatymu. Mintis statyti kryžius su dviem skersiniais, primenančius Vyčio Kryžių, šiame krašte kilo 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, bet statyta ir anksčiau. Jie buvo statomi beveik visuose kaimuose, kur veikė Šv. Kazimiero draugijos skyriai. Tokių kryžių Lietuvoje yra tik keturi – Marcinkonyse, Margionyse, Musteikoje ir Zervynose.

Senasis kryžius išstovėjo 81 metus, o naujasis buvo padarytas įgyvendinant Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos parengtą projektą „Kryždirbystės tradicijų puoselėjimas šilinių, panemunių ir gruntinių dzūkų krašte“.

Kryžiaus šventinimo iškilmėse dalyvavęs Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas pasidžiaugė, kad kaimo bendruomenė, nors ir nedidelė, bet gyva, sugeba įgyvendinti gražius darbus. Pasak jo, ir neseniai baigtas kaime įgyvendinti stogų atnaujinimo projektas, ir pastatytas naujas kryžius liudija ne tik architektūrinį, bet ir dvasinį Zervynų kaimo atgimimą.

Kryžiaus meistrui Algiui Svirneliui buvo įteikta Seimo nario Juozo Baublio padėka.

Susirinkę šalia kryžiaus zervyniškiai dalijosi gražiais prisiminimais. Iš Zervynų kilęs Albertas Bubulas kalbėjo: „Dažnai į Zervynas atvažiuoju. Čia mano biologinis laukas, aš čia pailsiu. Labai džiaugiuosi, kad yra tokių žmonių kaip Algis, kurie puoselėja ir atgaivina šitą kaimą. Noriu, kad čia visada gyventų tokie žmonės, kurie tą autentiką stengiasi išsaugoti, kol jie Zervynose gyvens, tol Zervynos bus autentiškos“.

Birutė Tamulevičiūtė, kurios tėvelis Tomas Tamulevičius 1935 metais padarė kryžių, prisiminė, jog visada prie senojo kryžiaus rinkdavosi kaimo jaunimas ir melsdavosi. Moterys, eidamos pro kryžių, persižegnodavo, o vyrai nukeldavo kepures. Moteris kvietė šios gražios tradicijos nepamiršti ir dabar.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Turizmo ir informacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Černiauskas pristatė neseniai parko išleistą knygą „Tarp žemės ir dangaus“ apie Dainavos krašto kryžius. Joje užfiksuota nemažai A. Svirnelio padarytų kryžių. Įsiminė Algio žodžiai, kad, dar būdamas vaikas, eidamas pro šitą kryžių, kuris nuo metų naštos jau buvo praradęs savo ornamentiką, galvojo, kad reikėtų jį atstatyti. Kokia graži vaikystės svajonė, kurią teko pačiam ir įgyvendinti.

Kryžius senuoju papročiu papuoštas balta prijuostėle su kryželiu. Ją iš savo skrynios išėmė ir ant kryžiaus užrišo Zervynų kaimo marti Regina Tamulevičienė. Ji prisiminė prieš keturiasdešimt metų matytą ir nepamirštamą vaizdą, kaip garbaus amžiaus zervyniškis, eidamas pro kryžių, nusiėmė kepurę ir žemai nulenkė galvą. „Iš tiesų tas kepurės nukėlimas ir galvos nulenkimas yra ne tik pagarba kryžiui, bet ir žmogaus moralinės nuostatos. Gražūs tie žmonės, kurie moka vertinti tradicijas. Norėtųsi, kad jas vertintų ir mūsų vaikai“, – sakė Regina.

Tądien zervyniškiai dar ilgai nesiskirstė į namus – kaimo gyventojai ir svečiai buvo svetingai pakviesti į Reginos ir Antano Tamulevičių kluoną, kuriame jų laukė dzūkiškos vaišės ir nuoširdus bendravimas.

Varėnos rajonas
Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija