„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2017 m. liepos 21 d., Nr. 7 (87)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Bibliotekose

„Meno kuopa“ turtino miesto kultūrinį gyvenimą

Bronius VERTELKA

Istorikas Juozas Brazauskas
savo knygoje rašo autografą
Autoriaus nuotraukos

Knygos redaktorė Birutė Goberienė
ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas
renginio metu

PANEVĖŽYS. Gegužės 4-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko istoriko, knygų autoriaus ar sudarytojo, G. Petkevičaitės-Bitės jubiliejiniu medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanoto Juozo Brazausko knygos „Mažasis Lietuvos universitetas Panevėžyje“ pristatymas. Istorinė apybraiža skirta „Meno kuopos“ auklėtinių ir jų dvasios globėjo kun. Julijono Lindės-Dobilo gyvenimui Panevėžyje atminti. „Meno kuopa“ – Panevėžio gimnazijos moksleivių literatų būrelis, veikęs 1922–1944 metais. Aktyviausias jos veiklos laikas – 1922–1934 metai, kai vadovavo kun. J. Lindė-Dobilas. „Meno kuopa“ nagrinėjo savo kūrybą, rengė naujų knygų, aplankytų spektaklių aptarimus, literatūros vakarus.

Tarp susirinkusiųjų buvo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas.

Renginį vedusi bibliotekininkė, Lietuvių kalbos premijos laureatė Albina Saladūnaitė kalbėjo apie rašytoją, mąstytoją, filosofą, pedagogą kun. J. Lindę-Dobilą, gimusį beveik prieš 145 metus (1872 11 15–1934 12 02) Joniškėlio valsčiaus Dovydų kaime. Baigęs Kauno kunigų seminariją, paskirtas dirbti į Raseinius. Paskui dirbo Latvijoje. 1922 metais atvyko mokytojauti į Panevėžio vyrų gimnaziją.

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas pranešime kun. J. Lindę-Dobilą įvertino kaip moksleivių mylėtą pedagogą, neeilinę to meto Panevėžio asmenybę. Jis buvo aukšto ūgio, trumpais pražilusiais plaukais. Jo pamokas noriai lankė gimnazistai. Mokytojo mylimiausi poetai buvo trys Antanai: Baranauskas, Strazdas ir Vienažindis. Vėliau, dirbdamas gimnazijos direktoriumi, liko toks pat paprastas, visiems tolerantiškas, neskirstęs žmonių pagal luomus. Kartą koridoriuje lėkdamas gimnazistas, atsitrenkęs į direktorių, parkrito ant grindų. Gimnazijos vadovas, pakėlęs jį, paklausė: „Ar neužsigavai, vaikeli?“

Vysk. J. Kauneckas siūlė ieškoti to, kas žmoguje yra gera, ir stengtis mūsų aplinką daryti gražesnę, jautresnę, daugiau meilės turinčią, o kun. J. Lindę-Dobilą nurodė buvus nepaprastai jautrų. Rašytojui mirus, net Salomėja Nėris švelniai tarė: „Tėvelis mirė“.

Apie Panevėžio gimnazijos „Meno kuopos“, kai jai vadovavo J. Lindė-Dobilas, veiklą pasakojo VšĮ Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė.

Knygos autorius J. Brazauskas sakė, jog mintis parašyti ją išsirutuliojo išėjus į pensiją. Leidinį redagavo Birutė Goberienė. Trumpi, aiškūs jo sakiniai. Knygos leidimą pirmasis parėmė tuometinis Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas (dabar Kauno arkivyskupas). Savo naują knygą apie Rokiškio krašto sūnų Juozą Keliuotį – žurnalistą, rašytoją, vertėją, Sibiro kankinį – J. Brazauskas žadėjo pristatyti metų pabaigoje.

Buvęs J. Balčikonio gimnazijos moksleivis, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas ir Radijo laidų vedėjas Paulius Šironas džiaugėsi, kad gimnazijoje išlaikyta prieškariu vyravusi jos dvasia, ir skaitė pristatomos knygos ištrauką „Gimnazistų gyvenimo dramos“. J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas jį papildė teigdamas, kad iš 700 šiandien joje besimokančiųjų 200 tapo miesto, krašto, respublikos olimpiadų prizininkais.

Renginį baigė P. Šironas. Jis perskaitė tris buvusio Panevėžio gimnazijos auklėtinio, aktyvaus „Meno kuopos“ dalyvio, Sibiro lagerių kalinio, poeto Kazio Inčiūros eilėraščius. Šventę skaidrino J. Balčikonio gimnazijos moksleivai savo menine programa.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija