Atminimo akmuo kaimo gimtadieniui

VARPUTĖNAI–URKUVĖNAI. Į 454-ųjų Urkuvėnų kaimo metinių iškilmes susirinko pilnutėlė Varputėnų Šv. Antano Paduviečio bažnytėlė. Šv. Mišias už šio kaimo žmones aukojo šią parapiją aptarnaujantis Šaukėnų klebonas kun. Eimutis Marcinkevičius. Vienas iš šventės organizatorių, irgi siejantis savo istorines šaknis su Urkuvėnų kaimu, – Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras – padėkojo žmonėms, gausiai susirinkusiems į kaimo šventę. Jis prisipažino, jog čia net per Šv. Antano atlaidus nesusirenka tiek žmonių. Meras padėkojo kun. E. Marcinkevičiui už šv. Mišių auką ir įteikė jam iš kaimo rugių iškeptos duonos kepalą. Prisiminimais apie kaimą dalinosi rašytojas Apolinaras Čepulis, romano „Laiko upė“ autorius. Jam buvo įteikta Šiaulių rajono savivaldybės mero A. Bezaro padėka ir jo vaikaičių dovanėlės. Šventės dalyviams siurprizą pateikė kaimo senbuvių Danutės ir Sauliaus Brazių dukra Inesa, kuri dabar savo vokalinę karjerą tęsia Italijoje ir Vokietijoje. Inesa Brazytė atliko tris arijas iš žinomų kompozitorių kūrybos.

Mero padėkos už iniciatyvas, palaikymą ir kaimo šventės organizavimą buvo skirtos Domicelei Koverienei, Irenai ir Jurgiui Rupšiams, Jolitai Norkienei. Ypač šiltų žodžių nusipelnė daktaras Petras Simavičius ir daug kitų šventės dalyvių. Pasibaigus pamaldoms ir pirmai šventės daliai, į orą buvo paleista keliasdešimt baltų balandžių...

Antroji šventės dalis jau vyko Urkuvėnų kaime. Čia atidengtas atminimo akmuo, ant kurio skulptorius Stanislovas Koviera iškalė simbolinį užrašą – „URKUVĖNŲ KAIMAS 1563–2017“. Atminimo akmenį pašventino kun. E. Marcinkevičius. Meras A. Bezaras prisiminė savo senelį Vincentą Bezarą, kuris po karo iš čia buvo išvežtas į Sibirą, ir daug kitų, kuriuos likimas nubloškė toli nuo tėvynės. Meras dar kartą padėkojo šventės dalyviams ir aktyviausiems įteikė padėkas, o už puikiai surengtą kaimo šventę jis buvo padabintas urkuvėniškių nupintu ąžuolo lapų vainiku.

Prie akmens istorikas Jonas Kiriliauskas trumpai apžvelgė turtingą Urkuvėnų kaimo istoriją. Jis sakė, jog turi surinkęs nemažai istorinės, archyvinės medžiagos, kurią tikisi užrašyti popieriuje ir išleisti knygą apie Urkuvėnų kaimą. Anot J. Kiriliausko, rašytiniuose šaltiniuose Urkuvėnų kaimas minimas dar 1563 metais. Tuo metu jis priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui, o rašytiniuose šaltiniuose paminėtas vykdant valakų reformą. Vėliau Urkuvėnų kaimą valdė Jurgis Dzinavičius, Steponas Pacas, Jurgis Gruževskis ir kiti kilmingi Lietuvos aukštuomenės atstovai.

Dar ilgai žmonės šnekučiavosi, dalinosi savo atsineštomis vaišėmis, skambėjo muzika, dainos, o vakare užsiliepsnojo šventinis laužas...

Zigmas Ripinskis

Šiaulių rajonas

© 2017 „XXI amžius“