Jubiliejų šeštadienis

Iš JAV sugrįžęs į gimtąjį kraštą Pranas Almuntas Baronas atvyko nešinas sena kino ir foto technika, kuri praturtino sodžiaus muziejų

Šventės Kunigiškių muziejaus kiemelyje metu susitiko seni pažįstami (iš kairės): inžinierius Aleksandras Algimantas Indriūnas, aktorius Ferdinandas Pranas Jakšys, mokslininkas bibliografas Romualdas Vytautas Rimša, sulaukę 80-mečio

Kraštietis mokslininkas doc. Gvidas Kazlauskas Vytautui Bagdonui įteikia kauniečių muziejininkų dovaną – Vaižganto nuotrauką su šuneliu Kauku

Muziejaus 30-mečiui skirtą atminimo lentą, sukurtą tautodailininko doc. Romualdo Šimkūno, atidengia kraštietis doc. Juozas Lapienis

Daug gražių žodžių, palinkėjimų išsakyta, už bendrą kultūrinį darbą padėkota kultūrininkams Aldonai ir Vytautui Bagdonams

KUNIGIŠKIAI. Liepos 29-ąją traukos centru tapo Kunigiškių I kaime esantis Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, kur vidurdienį „suplaukė“ daug žmonių. Į renginius muziejuje sukvietė organizatoriai (Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius), žadėjo visiems prasmingą kultūrinę programą.

Nutilindžiavo mokyklinis varpelis...

Kai erdvus muziejaus kiemelis prisipildė svečių, pasigirdo seno, pagaminto dar XIX amžiaus viduryje, mokyklinio varpelio garsas. Taip Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriaus vadovė ir šio sambūrio organizatorė Aldona Bagdonienė paskelbė renginio pradžią. Pasak šios kultūros darbuotojos, mokyklinis varpelis čia nuaidėjo neatsitiktinai. Juk susirinkta į buvusią Kunigiškių pradžios mokyklą, su kuria susietas net kelių šio krašto žmonių kartų gyvenimas. Mokyklinis varpelis į pamokas ne vieną dešimtmetį kvietė šimtus vaikų, tarp jų ir būsimąjį lietuvių literatūros klasiką, publicistą, literatūros mokslininką, visuomenės veikėją kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą, garsią išeivijos rašytoją Eleną Viktoriją Nakaitę-Arbienę, savo kūrinius pasirašinėjusią Alės Rūtos slapyvardžiu, dailininką, akvarelės meistrą, pedagogą Kajetoną Sklėrių, mokslininkus inžinierius Povilą Sklėrių, Gvidą Kazlauską, chemiką Feliksą Staniulį, pedagogą, originalių mokyklinių vadovėlių autorių, literatūrologą Zigmą Kuzmickį, rašytoją, išeivijos spaudos darbuotoją kunigą Joną Kuzmickį-Gailių, architektą Bronių Kazlauską ir dar daug kitų. Čia, Kunigiškių mokykloje įrengtame mokytojo bute, kurį laiką vaikystėje augo būsimasis pasaulinio garso mokslininkas, lietuvių mitologijos tyrinėtojas, vienas iš semiotikos mokslo kūrėjų profesorius Algirdas Julius Greimas. Renginio vedėja A. Bagdonienė pabrėžė, kad istorijos paminklas – buvusi Kunigiškių mokykla – išliko iki šių dienų, tapo unikaliu muziejumi, kurio 30 veiklos metų visi susirinko švęsti.

Aukštaičių tarme pasveikinusi visus susirinkusius, „brungius susiedėlius ir svarbias asabas“ pristačiusi vedėja pakvietė tylos minute pagerbti mirusius muziejaus steigėjus, puoselėtojus, rėmėjus. Tuomet prie mikrofono pakviestas vienas iš Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus steigėjų, čia 25 metus besidarbuojantis žurnalistas, kraštotyrininkas, muziejininkas Vytautas Bagdonas, kuris yra neetatinis „XXI amžius“ bendradarbis.

Muziejaus jubiliejus ir „deimančiukų“ 10-metis

Pasak muziejų prižiūrinčio V. Bagdono, epochų vingiuose senosios Kunigiškių pradžios mokyklos pastatas buvo visokiausių įvykių liudininkas ir matė daugybę žmonių. Juk vien tik mokykla čia veikė daugiau kaip šimtą metų, pokario laikais čia veikė biblioteka, klubas. Ne vieną dešimtmetį buvusioje mokykloje gyveno kolūkiečių šeimos, buvo įrengti keli butai. Kurį laiką pastatas netgi stovėjo tuščias, nenaudojamas, apleistas, niokojamas gamtos darganų ir piktavalių žmonių. Matydami tokios apgailėtinos būklės statinį, neliko abejingi tiek vietiniai gyventojai, tiek kitur gyvenantys kraštiečiai. Spaudoje pasipylė rašiniai, buvo kreipiamasi į tuometinės valdžios institucijas su vieninteliu prašymu: „Išsaugokime buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastatą...“ 1980 metais buvo paruoštas pastato restauravimo projektas, tačiau tik po šešerių metų prasidėjo atstatyno darbai. 1986-ųjų pabaigoje, Šv. Kalėdų išvakarėse, statybininkai užbaigtą objektą perdavė užsakovams – tuometinio „Lenino keliu“ kolūkio atstovams. O jau kitų metų vasarą duris atvėrė restauruotame buvusios pradžios mokyklos pastate įkurdintas muziejus.

V. Bagdonas džiaugėsi, kad muziejus iki šiol sėkmingai veikia, yra lankomas, pastaruoju metu atsirado naujų ekspozicijų, čia organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai, o visi eksponatai padovanoti geradarių, nė už vieną daiktą nemokėti pinigai. V. Bagdonas padėkojo muziejaus globėjams – Anykščių rajono savivaldybei ir Svėdasų seniūnijai – ir visiems žmonėms, kurie muziejų lanko, dovanoja eksponatų, finansiškai paremia, padeda tvarkyti aplinką, dalyvauja renginiuose. „Kas būtų muziejus be žmonių? Tik pastatas. O jūsų visų dėka muziejus atgyja, gyvuoja, gyvena, veikia, pildosi naujais eksponatais, džiugina kultūriniais renginiais, išsaugo istorinę atmintį“, – kalbėjo V. Bagdonas.

Kartu su Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus 30-mečiu buvo paminėta ir dar viena sukaktis – muziejuje organizuojamo talentų sambūrio „Ieškokime „deimančiukų“ savyje ir šalia savęs“ 10-metis. Apie tai, kaip gimė sumanymas suburti Svėdasų krašto talentus, kokiu populiariu kasmetiniu renginiu „deimančiukų“ suėjimas tapo, mintimis pasidalijo sambūrio seniūnė, buvusi svėdasiškė, dabar Kupiškyje gyvenanti tautodailininkė, literatė, dainų kūrėja ir atlikėja Onutė Jėckienė. Jei pirmuosiuose talentų sambūriuose dalyvavo tik po keliolika Svėdasų krašto atstovų, tai vėliau jų gretos vis augo, į sambūrius atvykdavo ir aplinkinių rajonų gyventojai, mėgstantys meistrauti, siūti, austi, megzti, piešti, bandantys kūrybines jėgas literatūroje. Pasak O. Jėckienės, „deimančiukų“ sambūris tapo populiarus, be jo nebeįsivaizduojama muziejaus veikla.

Ši moteris įteikė „deimančiukų“ sambūrio organizatoriams Aldonai ir Vytautui Bagdonams savo rankomis išsiuvinėtas, du jubiliejus įprasminančias juostas. O būtėniškė Domicelė Augutienė įteikė dvi pačios sukurtas originalias puokštes iš gėlių žiedų ir augalų vaisių. Beje, Domicelė kartu su vyru Stasiu Augučiu ant muziejaus pastato sienos prieš renginį sukomponavo labai gražų ir prasmingą meninį akcentą.

Pagerbti trys kraštiečiai

Renginio vedėja A. Bagdonienė pakvietė prisiminti ir dar iškilesnius jubiliejus. Juk neseniai trys garbūs svėdasiškiai, visuomenėje gerai žinomi žmonės, neseniai pasiekė aštuonių dešimčių metų aukštumas. Todėl muziejaus kiemelyje buvo pasveikinti ir pagerbti teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius, nusipelnęs artistas Ferdinandas Pranas Jakšys, mokslininkas, bibliotekininkas, bibliografas, pedagogas, visuomenininkas Romualdas Vytautas Rimša, inžinierius, tarptautinio lygio restauratorius, kultūros veikėjas, daugelio dainų, tarp jų ir apie Svėdasų kraštą kūrėjas Aleksandras Algimantas Indriūnas. Jubiliatai išsakė savo palinkėjimus muziejui toliau klestėti, būti kultūros židiniu ir šviesuliu. O aktorius F. P. Jakšys kaip ir ankstesnių metų muziejaus renginiuose labai jautriai, išraiškingai citavo Vaižganto mintis, padeklamavo poetės Aldonos Puišytės eilėraštį.

Sveikinimai ir dovanos

Seimo narys Antanas Baura išsakė daug teigiamų atsiliepimų apie Kunigiškiuose veikiantį muziejų, padovanojo knygų, įteikė Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio padėką muziejininkui V. Bagdonui už jo ilgametį darbą, gražias kultūrines iniciatyvas. Padėką ir dovaną V. Bagdonui įteikė ir Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, o rajono savivaldybės administratorius Audronius Gališanka padovanojo suvenyrų. Iš rajono vadovų lūpų pasigirdo pažadas suremontuoti muziejaus pastatą, kad 2019-uosius – Vaižganto jubiliejaus metus – sutiktų atjaunėjęs, pasikeitęs. Kraštietis mokslininkas, biomedicinos mokslų daktaras doc. Juozas Lapienis atidengė ant pastato sienos ką tik pritvirtintą menišką ąžuolinę lentą su užrašu, bylojančiu apie muziejaus 30-metį. Šią atminimo lentą sukūrė ir padovanojo iš Utenos krašto kilęs tautodailininkas, gamtos mokslų daktaras doc. Romualdas Šimkūnas, kuris pats šventėje negalėjo dalyvauti, tad šią misiją atlikti patikėjo savo kolegai Juozui Lapieniui. Šis muziejui įteikė ir kitą tautodailininko R. Šimkūno medžio drožinį su išrašytais svarbiausiais Vaižganto kūriniais. Sveikinimus išsakė ir iš Kauno atvykęs kraštietis mokslininkas, technikos mokslų daktaras doc. Gvidas Kazlauskas. Jis Kunigiškių muziejui perdavė Kaune veikiančio Juozo Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjo poeto Alfonso Pakėno dovaną – įrėmintą didelio formato nuotrauką, kurioje Vaižgantas įsiamžinęs su savo mylimu taksų veislės šuneliu Kauku. Sveikinimo žodžius tarė renginio rėmėja verslininkė Danutė Kutkienė, Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos visuomenininkas Vytautas Vilys, net iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykęs svėdasiškis menininkas Pranas Almuntas Baronas, vaitkūnietė Jolita Balaišytė bei kiti renginio svečiai. Rokiškėnas ūkininkas Vytautas Šlikas į šventę atsivežė įspūdingo dydžio naminės duonos kepalų, kuriuos įteikė ne vienam muziejaus rėmėjui ir globėjui. Susirinkusiems į muziejaus kiemelį nuotaikingą koncertą paskyrė Anykščių kultūros centro Kurklių kaimiškos muzikos kapela „Virinta“.

Ne vienas gėlių puokštes teikė muziejaus šeimininkui Vytautui ir renginio organizatorei bei vedėjai Aldonai Bagdonams. O aktorius F. P. Jakšys rožių puokštę įteikė rūpestingai visą renginį fotoaparatu fiksuojančiai, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, lietuvių filologiją ir leidybą studijuojančiai jų dukrai Simonai Bagdonaitei.

Muziejuje visi turėjo galimybę apžiūrėti senąsias ir atnaujintas ekspozicijas. Dar ilgokai bendrauta prie vaišių stalo kiemelyje, po aukštaūgiais klevais.

Atsisveikinta iki rugsėjo 16-osios – tądien čia vyks tradicinis respublikinis renginys – „Vaižgantinės“.

„XXI amžiaus“ informacija Anykščių rajonas
Simonos BAGDONAITĖS nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“