Valstybės kūrėjai

Prasmingas kraštiečio prelato ir signataro įamžinimas

Paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui kraštiečiui prel. Kazimierui Steponui Šauliui

Šventėje dalyvavę vyskupai Jonas Boruta, Kęstutis Kėvalas, arkivyskupas Lionginas Virbalas, paminklo prel. K. S. Šauliui fundatorius ir giminaitis Vytautas Lygnugaris su žmona Sonata, politikas Vygaudas Ušackas su žmona ir paminklo autorius skulptorius Arūnas Sakalauskas

Švėkšniškių procesija iš bažnyčios į Liepų aikštę. Centre – Švėkšnos klebonas kun. Saulius Katkus

Paminklą Vasario 16-osios Akto signatarui prel. Kazimierui Steponui Šauliui šventina vysk. Kęstutis Kėvalas

Paminklo autorius skulptorius Arūnas Sakalauskas

Rugsėjo 8 dieną Šilutės rajonas pradėjo renginių, skirtų Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui, ciklą. Stemplėse, Lietuvos tarybos nario Kazimiero Stepono Šaulio (1872 01 28–1899 06 29–1964 05 09), 1918 m. vasario 16 d. valstybės nepriklausomybės akto signataro, tėviškėje, prasidėjo seniūnijų bendruomenių akcija „Nepriklausomybės akto kelionė per Šilutės rajono savivaldybės seniūnijas“. O jų rajone yra vienuolika.

Pirmąjį to ciklo įžanginį renginį surengė Tradicinių amatų centras ir Švėkšnos seniūnija.

Ankstyvą rytą jo dalyviai rinkosi į šv. Mišias Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčioje. Po jų visi rinkosi prie prel. K. S. Šaulio paminklo Švėkšnoje. Čia seniūnas Alfonsas Šeputis pristatė visą Nepriklausomybės akto kelionės idėją, o Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis pasirašė ant Nepriklausomybės akto kopijos ir ją perdavė pasiruošusiems pradėti žygį. Prie paminklo pasodintas ąžuoliukas, kuris nuo šiol bus simbolis, primenantis, kaip svarbu būti laisviems ir kokia svarbi tautai laisvė buvo, yra ir bus.

Žygeiviai, įrašę savo vardus ir padėję parašus metraštyje, sėdo ant dviračių ir pajudėjo Gardamo seniūnijos Bliūdsukių kaimo link. Čia prie bendruomenės namų jų laukė būrys Gardamo seniūnijos bendruomenių atstovų. „Norisi, kad Nepriklausomybės aktą pamatytų kuo daugiau seniūnijos gyventojų. Todėl istorinio dokumento kopiją paliekame pirmiausia Bliūdsukiuose vienai savaitei, kad bendruomenės nariai pamatytų. o vėliau ji keliaus į kitą bendruomenę“, – sakė Gardamo seniūnijos specialistė, vykdanti seniūno pareigas Birutė Pocevičienė.

Gardamo seniūnijos bendruomenių atstovai su gera nuotaika perėmė akto kopiją, ant kurios sutikti žmonės pasirašė, o kelionė tęsėsi Žemaičių Naumiesčio link. Čia jie irgi buvo draugiškai sutikti. Žygio dalyviai visą savaitę ją nešė rankose, vežė arkliais, dviračiais, plukdė laivais bei visaip kitaip perdavinėjo iš rankų į rankas. Akto kopijos sutiktuvėse dalyvavę žmonės pasirašinėjo joje, taip įsimažindami patys ir tapdami istorijos dalimi. Taip žygis tęsis nuo vienos seniūnijos iki kitos. Kiekvienai seniūnijai perduota ir paliekama Nepriklausomybės akto kopija, o aktas, apkeliavęs seniūnijas su žygeivių parašais, pabaigus žygį perduotas Savivaldybės vadovams. Nepriklausomybės akto kelionė tęsėsi iki rugsėjo 16-osios, šeštadienio, kai jis buvo atneštas į Švėkšną. Čia įvyko paminklo Nepriklausomybės akto signatarui K. S. Šauliui atidengimo iškilmės.

Iškilmės prasidėjo „Saulės“ gimnazijoje vykusia konferencija prel. K. S. Šauliui atminti. Simboliška, kad ji vyko jo vardu pavadintoje Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos aktų salėje. Taip ji buvo pavadinta 2012 metais, pagerbiant garbųjį kraštietį. Iškilmėse tuomet dalyvavo jo giminaitis Vacys Šaulys, atvykęs iš JAV. Per fondą „Saulys fundation“ jis bei kiti asmenys remia šią mokymo įstaigą, skatina mokinius. Apie tai konferencijos metu papasakojo šios mokyklos mokytoja Daiva Vileikienė savo pranešime „Signataro K. S. Šaulio atminimo įprasminimas Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje.

Pranešimą apie signatarą prel. K. S. Šaulį skaitė monografijos autorius istorikas Algimantas Katilius. Apie istorikų signatarams skirtus tyrimus ir darbus papasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Ji gimnazijai perdavė paketą knygų. Įdomu buvo sužinoti apie prel. K. S. Šaulio gyvenimą Šveicarijoje, kur po karo, padedamas kito signataro Jurgio Šaulio, jis apsigyveno. Apie tai gražiai papasakojo Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kaspersen. Ji kalbėjo apie mažai girdėtą pokarinę Šveicariją, kuri tuomet nebuvo labai dėkinga karo pabėgėliams. Tuomet ten apsigyvenę bei vėliau įsitvirtinę lietuviai susibūrė į bendruomenę, kuri leido net laikraštį. Jame dažnai buvo pateikiamos prelato mintys. O tremtyje signataras labai išgyveno dėl Lietuvos okupacijos ir visą laiką tikėjo, kad ji vėl taps laisva. Jis kvietė visus susitelkti ir vieningai dėl to dirbti. Vienybės mūsų dabartiniame gyvenime pasigedo ne vienas vėliau kalbėjęs. J. Kaspersen atvežė lauktuvių: tik šiai šaliai būdingų saldumynų, aukštai Alpių kalnuose augantį edelveisą bei Šveicarijos lietuvių bendruomenės fotografijos parodą „Lietuvių Šveicarija“.

Renginys tęsėsi šv. Mišiomis Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Jas koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Telšių vyskupas Jonas Boruta, vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas bei kelios dešimtys vyskupijos kunigų. Beje, švėkšniškiai šventei ruošėsi iš anksto: vietos neįgaliųjų draugijos nariai kartu su pirmininke Ingrita Riteriene papuošė bažnyčios aikštę, išdėliojo gėlių kilimą bei Gedimino stulpus ant simbolinio kalno.

Po šv. Mišių didžiulė žmonių eisena iš Švėkšnos bažnyčios patraukė į Liepų aikštę ir užtvindė visą miestelio centrą. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai Laima Andrikienė, Juozas Oleka bei Eugenijus Gentvilas, kurie 1990 metais kovo 11 d. savo parašais prisidėjo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, atvyko ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, diplomatas Vygaudas Ušackas, Šilutės rajono meras V. Laurinaitis bei savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis. Trispalvėmis bei seniūnijų vėliavomis pasipuošusią procesiją prie paminklo pasitiko aktorė Virginija Kochanskytė. Ji pakvietė paminklo iniciatorių bei jo fundatorių prel. K. S. Šaulio giminaitį, klaipėdietį Vytautą Lygnugarį, paminklo autorių Lietuvos nacionalinės premijos laureatą, skulptorių Arūną Sakalauską, Šilutės merą V. Laurinaitį, Švėkšnos seniūną A. Šeputį bei europarlamentarę L. Andrikienę perkirpti paminklo atidengimo juostelę. Paminklą pašventino vysk. K. Kėvalas.

Kalbėjusieji paminklo atidengimo ceremonijoje minėjo ne tik prel. K. S. Šaulio nuopelnus Lietuvos valstybingumo atstatymui, bet ir dėkojo jo giminaičiui verslininkui iš Klaipėdos Vytautui Lygnugariui ir jo žmonai Sonatai. Pasak mero V. Laurinaičio, jei ne šios šeimos pasiryžimas finansuoti paminklo sukūrimą ir statybą, jo nebūtų. Meras su savivaldybės administracijos direktoriumi S. Šepučiu įteikė padėkos raštus V. Lygnugariui bei paminklo autoriui, Nacionalinės premijos laureatui, skulptoriui A. Sakalauskui.

V. Lygnugaris dėkojo savivaldybės vadovams už tai, kad kiekvieną kartą, kai jam tekdavo Šilutės savivaldybėje derinti paminklo vietos parinkimo ir kitus su tuo susijusius reikalus, jis sulaukdavo tvirtos paramos. Jis ypač dėkojo administracijos direktoriui S. Šepučiui, nes kiekvienas jo pažadas buvo tvirtas kaip akmuo, o Savivaldybės įsipareigojimai vykdomi be vėlavimų.

Europarlamentarė ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė L. Andrikienė ir signataras, Seimo narys E. Gentvilas irgi dėkojo Lygnugarių šeimai už Valstybės nepriklausomybės ir tikėjimo šauklio nuopelnų įprasminimą. Jų nuomone, visi 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai turi būti deramai įvertinti ir įamžinti. E. Gentvilas sakė, kad jis seniai pažįstamas su V. Lygnugariu, bet tik prieš mėnesį sužinojo, kad šis žmogus yra tokio iškilaus valstybės kūrėjo giminaitis. E. Gentvilas neabejoja, kad paminklo statybą V. Lygnugaris su šeima inicijavo ne tam, kad pasididžiuotų savo giminyste su signataru, bet tam, kad įprasmintų prel. K. S. Šaulio ir kitų signatarų nuopelnus mūsų valstybei.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Šveicarijos–Lietuvos draugijos pirmininkė J. Kaspersen prie paminklo padėjo didžiulę puokštę Lietuvos valstybės vėliavos spalvų gėlių. Jos nuomone, labai skaudu turėjo būti prel. K. S. Šauliui atbuvus tremtį ir sulaukus 73 metų palikti Lietuvą dėl sovietų okupacijos. Pasak J. Kaspersen, prel. K. S. Šaulys Šveicarijoje, Lugano mieste, gyveno dar 20 metų (mirė 1964 m. gegužės 5 d. Tėvynės ilgesio kankinamas), ir tikriausiai nebeturėjo vilties sugrįžti į laisvą Lietuvą. „Paminklas jam – simbolinis sugrįžimas į jau nepriklausomos Lietuvos valstybę, į gimtinę“, – sakė J. Kaspersen.

Šventėje dalyvavo būrelis prel. K. S. Šaulio giminaičių, prisiminimais apie savo dėdę signatarą pasidalijo Pranas Lomsargis. Giminaičiai sakė, didžiuojasi turintys savo gretose valstybės kūrėją, o dabar didžiuosis ir V. Lygnugario šeima.

Švėkšnos seniūnas A. Šeputis sakė, kad, žiūrėdami į prel. K. S. Šaulio veidą paminkle, matome, kad jis laimingas ir ramus. Galbūt tai yra todėl, kad Lietuva yra laisva ir jau švenčia 100-mečio jubiliejų. Kita vertus, A. Šeputis signataro veide įžvelgia klausimą: „O ką tu nuveikei dėl Lietuvos?“ Seniūno nuomone, paminklas kiekvieną dieną praeiviams primins, kad mes turime gyventi ne vien tik dėl savo gerovės, bet ir dėl savo valstybės.

Prie paminklo prel. K. S. Šauliui baigėsi Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui paminėti skirtas renginys „Nepriklausomybės akto kelionė per Šilutės rajono savivaldybės seniūnijas“. Seniūnas A. Šeputis savivaldybės vadovams V. Laurinaičiui ir S. Šepučiui atidavė žygio metraštį. Šį pusantro metro ilgio dokumentą pasirašė šimtai Šilutės rajono bendruomenių narių.

Pabaigoje būta daugybės nuotraukų atminčiai, nes į iškilmes susirinko daugybė prelato, Nepriklausomybės akto signataro K. S. Šaulio giminaičių iš jo plačios giminės.

Šilutės rajonas
Sauliaus SODONIO („Šilainės kraštas“) nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“