Neteisėtai Pupų Dėdės vardu pasivadinęs pilietis pagaliau tapo Ūpo Dėde

Vytautas BAGDONAS

Tokį Algimantą Jasiulionį – Pupų Dėdės vardu pasivadinusį šmaikštuolį – esame regėję miestų ir miestelių šventėse, mugėse, atlaiduose. Jo namelis ant ratų išpuoštas užrašais, reklaminiais plakatais, kuriuose puikuojasi užrašas „Pupų Dėdė“

Pramogauti, linksminti publiką A. Jasiulioniui padeda dresuoti simpatiški šuneliai

Pačiuose įvairiausiose renginiuose, miestų ir miestelių šventėse, mugėse, atlaiduose, masiniuose susibūrimuose jau daug metų galima pamatyti atvykusį namelį ant ratų, papuoštą spalvingomis reklamomis, kviečiančiomis su Pupų Dėde nusifotografuoti, pabendrauti, pasiklausyti nuotaikingų melodijų. Fotografijos, piešiniai, plakatai, kuriais gausiai išpuošta ši transporto priemonė, byloja apie tai, kad ji yra aplankiusi daugybę pasaulio šalių, vežusi lietuvišką Trispalvę net kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Besibūriuojančių prie reklaminio automobilio žioplių niekuomet netrūksta, o to namelio ant ratų šeimininkui Algimantui Jasiulioniui to ir tereikia. Iškalbingas vyriškis, neieškantis žodžių kišenėje, linksmai porina kelionių po pasaulį įspūdžius, patirtus nuotykius, užtraukia vieną kitą dainą, pagroja armonika, mielai pozuoja prieš fotoaparatus ir videokameras, o linksminant publiką jam talkina ir keli dresuoti pudeliukai. A. Jasiulionis visur ir visuomet prisistatydavo visuomenei Pupų Dėdės vardu. Toks vardas net kelis kartus būdavo išrašytas automobilio išorėje apklijuotuose plakatuose.

O jeigu kam nors iškildavo klausimų apie tikrąjį Pupų Dėdę – Petrą Biržį (1896–1970), prieškario laikais aktyviai koncertavusį po Lietuvą ir net užsienio kraštus, Kauno radiofone rengusį folklorinę-satyrinę laidą „Pupų Dėdės pastogė“, A. Jasiulionis nevengdavo prisistatyti jo anūku ar šiaip giminaičiu, netgi pasigirdavo turįs tikrą ano Pupų Dėdės armoniką. Kai kas tokiais teiginiais suabejodavo, net piktindavosi, vadindavo šį šmaikštuolį apsišaukėliu, o kai kas Pupų Dėdės antrininko pasakojimais patikėdavo. Juk ne veltui juokaujama, kad Lietuva yra švogerių kraštas, kad čia visi yra giminės. Tad, kodėl nepatikėti, jog Lietuvos karininkas, savanoris, literatas, dainininkas, aktorius, etnografas Petras Biržys, pasirinkęs sceniniu slapyvardžiu Pupų Dėdės vardą, daug koncertavęs, rinkęs kraštotyrinę medžiagą ir rašęs knygeles apie Lietuvos vietoves, pasirašinėjęs Akiro slapyvardžiu, negalėjo būti Algimanto Jasiulionio giminaitis?

Daugeliui šalies gyventojų, kada nors bendravusių su Pupų Dėdės antrininku, klausiusių jo postringavimų, turėjo būti netikėta staigmena per LNK televiziją vasario viduryje parodyta TV laida „24 valandos“. Pasirodo, į šios laidos rengėjus nusprendęs kreiptis A. Jasiulionis panoro atsisakyti senojo vardo ir pasivadinti nauju.

„Atsiriboju nuo Pupų Dėdės vardo ir visiškai atsisakau tokio pavadinimo. Nuo šiol prašau vadinti mane Ūpo Dėde“, – net kelis kartus tai pabrėžė laidos „24 valandos“ žurnalistei Donatai Baltrušaitytei A. Jasiulionis. Jis paaiškino, kad nieko bendro neturįs su Anykščių krašte, Liūdiškiuose, gimusiu Petru Biržiu – tikruoju Pupų Dėde, kuris garsėjo ir kaip aktorius, kupletų autorius, dainininkas, etnografas. O Algimantas, pradėjęs koncertuoti nuo Atgimimo laikų, pasirinko visai kitokį pseudonimą, tik atsitiktinai jis buvo iškraipytas. Esą, jisai Šaulių sąjungoje įkūrė muzikinį ansamblį „Gero ūpo dėdė“ ir nemažai koncertavo. Garbaus amžiaus žiūrovai, mėgaudamiesi jo kūryba, prisimindavo girdėtas kažkada Pupų Dėdės atliekamas dainas ir taip sutrumpintai vis vadindavo šį ansamblį. Pamažu toks vardas prigijo. Jis visiškai nenorėjo savintis tikrojo Pupų Dėdės vardo, būti šio žymaus žmogaus antrininku, tapatintis su tokia garsenybe. Prieš televizijos kameras tokius ir panašius samprotavimus išsakęs, pasiteisinimų, pasiaiškinimų žodžius taręs A. Jasiulionis neįtikino žurnalistės, kuri stebėjosi, kodėl po tiek metų prireikė keisti sceninį slapyvardį. Kelis kartus primygtinai pasiteiravus, ar nebuvo kokio tikrųjų P. Biržio giminių spaudimo, išsakytų priekaištų dėl neteisėto Pupų Dėdės vardo pasisavinimo, A. Jasiulionis galop prisipažino, kad tokių dalykų yra buvę. Esą, kartą atsirado tikru P. Biržio anūku prisistatęs žmogus, kuris reiškė savo pretenzijas. „Bet tokia giminyste suabejojau, nes pasiteiravau, kur Pupų Dėdė yra palaidotas. Nustebino tai, kad anūkas net nežino, kur jo senelis palaidotas“, – TV žurnalistei Donatai pasakojo Algimantas.

Taigi, jeigu televizijos laidoje išsakyti keliauti, pramogauti ir juokus krėsti mėgstančio A. Jasiulionio žodžiai buvo ištarti rimtai, visi namelio ant ratų užrašai turėtų būti pakeisti ir vietoj Pupų Dėdės atsirasti Ūpo Dėdė. Bet ar taip iš tikrųjų bus padaryta? Ir kažin, ar verta tikėti A. Jasiulionio tvirtinimais, jog visai atsitiktinai, kažkam iškreipus muzikinio ansamblio pavadinimą, jis tapo Pupų Dėde. Niekas tuo per daug nesistebėtų, jei toks atsitiktinumas, toks nesusipratimas būtų trukęs visai neilgai. Bet tai juk tęsėsi net tris dešimtmečius (?!) Kad šitiek metų neteisėtai buvo naudojamasi garsaus, nepriklausomai Lietuvai nusipelniusio žmogaus pasirinktu sceniniu slapyvardžiu, įrodo ir tokie faktai, kad A. Jasiulionis nuolat važinėjo po miestus ir miestelius, po šventes, įvairius masinius renginius ir visuomet ten prisistatydavo esąs ne kas kitas, o Pupų Dėdė. Prisistatydavo kartais net kaip tikrojo Pupų Dėdės giminaitis. Visas didžiulis jo automobilis – namelis ant ratų – apklijuotas reklaminiais didelio formato plakatais, didžiuliais užrašais, kuriuose ne sykį pakartojamas tas pats vardas – Pupų Dėdė. Žiniasklaidoje daugybę kartų spausdintos apybraižos, fotoreportažai, interviu, kuriuose A. Jasiulionis pristatytas visuomenei kaip Pupų Dėdė. Internete galima išvysti gausybę informacijos. Deja, apie tikrąjį Pupų Dėdę – Petrą Biržį – internete medžiagos pateikiama skurdokai, o apie Pupų Dėdę – A. Jasiulionį – informacijos yra daug.

Beje, prieš keliolika metų spaudoje ta tema irgi keletą kartų rašiau, išsakydamas savo abejones, ar teisėtai Pupų Dėdės vardu dangstosi dainuojantis ir muzikuojantis pilietis Algimantas Jasiulionis. Žinoma, į tuos rašinius niekas nesureagavo, Pupų Dėdė ir toliau sėkmingai keliavo tiek po Lietuvą, tiek ir po užsienio šalis...

Pagaliau tikrieji Pupų Dėdės kūrybos gerbėjai galės lengviau atsikvėpti, nes jo antrininko jau nebeturėtume sutikti...

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“