„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2017 m. lapkričio 3 d., Nr. 42 (2259)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Kokie mūsų palinkėjimai išėjusiems

Prie kapinių vartų pritvirtintos
lentos su užrašu ATMINIMO KNYGA

Senosios Kairių seniūnijos kapinės

Kairių seniūnijos Pušyno kapinės

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis dažniau lankėme savo artimųjų kapus. Žvakių šviesoje prisiminėme į Amžinybę išėjusius savo šeimų narius, draugus, pažįstamus, gyvenusius, dirbusius, kūrusius, mylėjusius... Kapinės yra mūsų krašto istorijos, mūsų kultūros dalis. P. Būtėnas straipsnyje „Antrašai ant kapų paminklų“ (Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programa. Šiauliai, 1925) nurodė, kad labai svarbu tiksliai ir paraidžiui nukopijuoti viską, kas ant paminklo užrašyta. Tai – svarbios žinios literatūrai, istorijai.

Pasidomėjau antkapinių paminklų įrašais Kairių miestelio (Šiaulių r.) kapinėse. Čia yra trejos kapinės: Senosios Kairių seniūnijos kapinės, Kairių seniūnijos Pušyno kapinės, Naujosios Kairių seniūnijos kapinės. Visos yra suskaitmenintos, informacija pateikta virtualioje erdvėje www.atminimoknyga.lt. Apie tai byloja prie kapinių vartų pritvirtintos lentos su užrašu ATMINIMO KNYGA.

Senosios kapinės yra ežero pakrantėje ant kalvelės, jų teritorija aptverta metaline tvora, yra betoniniai stulpai. Įėjimą riboja metaliniai vartai. Pastatų kapinėse nėra. Dešinėje vartų pusėje stovi medinė sėjėjo skulptūra „Bertužių kaimo senoliams“. Jos autorius – Steponas Lukoševičius. Kapaviečių išdėstymas takų atžvilgiu vienos krypties (galva prie kojų). Laidojama į esamus šeimos kapus. Yra 190 kapaviečių, paminėta 250 pavardžių.

Pušyno kapinių teritorija aptverta akmenine tvora. Įėjimą riboja metaliniai vartai. Vartų stulpai ir arka virš vartų plytiniai. Pastatų kapinėse nėra. 1920 m. rugpjūčio 25 d. pašventino Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius. Laidojama netvarkingai. Yra vieta, skirta laidoti nekrikštytiems ir savižudžiams. Tokias kapines rado kun. Julijonas Korsakas, perimdamas parapiją iš kun. Petro Bružo 1935 metais (žinios iš archyvinės bažnyčios knygos, ja naudotis leido kun. Vytautas Radzevičius). Už kapinių tvoros auga beržai. Kapaviečių išdėstymas takų atžvilgiu vienos krypties (galva prie kojų). Laidojama į šeimos kapus. Kapinėse yra 435 kapavietės, paminėtos 633 pavardės.

Naujųjų kapinių teritorija apsodinta eglaitėmis. Įėjimą riboja metaliniai vartai ir varteliai. Vartų stulpai akmeniniai. Kapinėse yra šulinys. Pirmasis kapas supiltas 1985 metais. Kapaviečių išdėstymas takų atžvilgiu priešingų krypčių (galva prie galvos). Kapinėse skiriamos naujos kapavietės. 2015 metais aprašyta 320 kapaviečių, užrašytos 358 pavardės.

Antkapiniame paminkle pateikiama metrika ir epitafija. Metrika – informacija apie velionį: pavardė, vardas, data. Ji įvairi savo pateikimo forma ir informacijos kiekiu. Įdomūs praėjusio šimtmečio įrašai, išlikę Senosiose kapinėse. Juose nurodomas mirusiojo amžius, gimimo data, palaidotų asmenų tarpusavio ryšys, mirties aplinkybės, retai – profesija. Tai – farmacininkas Kazimieras Vaivada, nusipelniusi mokytoja Felicija Kasrauskienė, mokytojas Juozas Kasarauskas, mokytojas Kazys Zukas.

Čia ilsesi tragiškai žovės / einant pareigas / Adolfas / LAUCIUS / 27 metų / 1941 sausio 25 d / Jo motina EMILIJA / 1888–1969 / tėvas ANTANAS / 1883–1975.

ČIA ILSESI / JURGIS GALKYS / mirė 30-IV 1918 m. / Jo žmona Marijona / mirė 15-III. 1925 m. / ir / Paulina MIKALAUSKIENĖ / mirė 22-XI. 1922 m.

ČIA ILSISI / ONA / ADO-MAITIENĖ / † 1932.IV. M. 11. D. / AMŽ. 37 M. / JOS SŪNUS / JOKIMAS / † 1933.X. M. / 21 D. / AMŽ. 14 M. / URŠULĖ / DAUKŠIENĖ / g. 1861 m. IX. 23 d. / †1933 m. XI. 7 d.

Čia ilsesi ramybėje / Euprozina / ŠIUŠIENĖ / 37 m. – 1929.XI.- / sūnus / Kazimieras / 17 m. 1938.VIII.12.

Tragiškai žuvęs / MIKALOJUS / LEŠINSKAS / IR JO MOTERIS / BARBORA.

Čia ilsėsi /BENEDIKTAS / JO SŪNUS / KAZIMIERAS / 86 m. ir jo žmona / ELENA 75 m. / PETRAIČIAI / 1940 M.

Užfiksuota anksčiausia gimimo data yra 1833 m.: ANTANAS BARZDŽIUS / G 3/V 1833 M.-23/IV 1918.

Naujuose ir perstatytuose antkapiniuose paminkluose keičiasi informacijos pateikimas. Nurodomas vardas, pavardė, gimimo ir mirimo metai, retai mėnuo ir diena. Šie duomenys tarpusavyje varijuoja: visų palaidotųjų vardai ir pavardės, pavardės daugiskaitos vardininkas ir vardai. Pasitaiko atvejų, kai šalia vardo būna iškalta tik gimimo data. Daugėja antkapinių paminklų, kuriuose iškalama vienos ar kelių šeimų pavardės. Nebėra nei vardų, nei metų. Paprasta, bet ar aišku? Kokią žinią mes paliekame istorijai?

Epitafija – antkapinio paminklo užrašas (gr. epitaphios-antkapinis). Tai – subtilus linkėjimas velioniui, meldimas, atsiprašymas.

Ilgesnius ar trumpesnius linkėjimus, nusakančius tam tikrus santykius su mirusiaisiais, Senosiose ir Pušyno kapinėse randame vos ne kas trečiame antkapiniame paminkle, o Naujosiose kapinėse jų gerokai mažiau (320 kapaviečių, 58 įrašai). Didžiąją įrašų dalį sudaro trumpas žodžių junginys Liūdi artimieji. Kituose nurodomas konkretesnis giminystės ryšys su mirusiuoju: liūdi broliai, seserys, dukros, žmonos, vyrai arba bendresni – giminės, šeima, vaikai. Dažnas palinkėjimas Ilsėkitės ramybėje.

Liūdesio, ilgesio žodžiai skiriami mamai, tėčiui, bendrai tėvams, vyrui, žmonai. Jais išreiškiamas išsiskyrimo skausmas, linkima ramaus amžino poilsio, kalbama apie susitikimą amžinybėje. Tai pasakoma paprastais sakiniais, eiliuotais posmais:

Už meilę ir gyvenimą ačiū jums / Brangūs tėveliai

JŪSŲ KELIAS NEGRĮŽ-TAMAS / MŪSŲ SKAUSMAS NEGĘSTANTIS

Palikote liūdėti tuos, / kuriems buvote brangūs

JŪS IŠĖJOTE IR NIEKAD / NESUGRĮŠITE TIK LIŪDESYS / IR SKAUSMAS LIKS MŪSŲ ŠIRDYSE

Tėveliai, likimas mus išskyrė / amžinybėje vėl suves

Užmigai tu amžiaus miegu / Nieks pažadint negalės / Šilo pušys tau prie kapo / Visą laiką oš šlamės

Mamyte, nebesulauksi pavasario žalio, / nebekvepės tau alyvų žiedai, tik sulauksi / mūsų visų, nes visų šie namai

Ilsėkis šaltame mirties kape / Kol sielvarto keliu ateisim pas tave

Vardu pašaukus ar tėveli / brangus, nepradžiuginsi savo žodžiais mūsų / širdies skausmo

MYLIMAS TĖVELI, RYTĄ Į DARBĄ / IŠEIDAMAS SUDIEV PASAKEI IR / VAKARE SU-GRĮŽTI GALVOJAI, BET / UGNIS IR MIRTIS BAISI KELIĄ / PASTOJO

Nedaug dienų buvo / pažadėta, mirtis užspaudė / jums akis, šviesa užgeso / žiauriai netikėtai, liko kapų / kryžius ir juoda naktis

Mirtis paliko skausmą man, o Tau – ramybę

ČIA BAIGIAS KELIO GALAS / ČIA MŪSŲ NAMAI

Amžinos ramybės prašant kreipiamasi į Mariją ir Viešpatį

MARIJA, GLOBOJAI GYVUS GLOBOK IR MIRUSIUS

ILSĖKITĖS RAMYBĖJE / ŽEMĖJ GIMTOJ PO KRISTAUS / KRYŽIUM KAPŲ TYLUMOJ

LYDĖJAI GYVENIMO KELY, GLOBOK / IR AMŽINYBĖJE

Yra įrašas, kalbantis apie prisikėlimą ir atpildą už gyvenime nuveiktus darbus:

Nesistebėkite    / tuo, nes ateina / valanda, kai / visi esantys / kapuos išgirs / jo balsą ir išeis: / kurie darė gera, / prisikels gyventi, / o kurie užsiėmė / bjaurystėmis / prisikels, kad / būtų nuteisti.

Įrašuose pasitaiko ir komiškų situacijų. Mirus šeimos nariui save įrašę kaip liūdinčius po kurio laiko miršta. Ir tada pats mirusysis liūdi savęs. Tik spėlioti galima, kaip jaučiamasi atėjus prie šeimos nario kapo ir matant šalia mirusiojo vardo ir gimimo bei mirimo datų iškaltą savo vardą su gimimo data.

Kažkuriose kapinėse Lietuvoje yra toks įrašas: Ten, kur tu esi, aš buvau. Ten, kur aš esu – tu būsi. Anksčiau ar vėliau visi mes iškeliausime į amžinybę. Rūpindamiesi mirusiųjų amžinojo poilsio vieta mes parodome savo kultūrą, savo vertybių supratimą.

Nijolia Kasparavičienė

Šiaulių rajonas
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija